epigonzmas, literatūroje ir mene – nekūrybiškas žymių kūrinių tematikos, žanro, stilistikos, eiliavimo sekimas. Epigonizmas reiškia ankstesnių kūrinių subanalinimą, meninių priemonių automatizavimą, formos lėkštumą. Daugiausia epigonizmas nagrinėtas romantikų, teigusių kūrybos individualumą ir originalumą. Epigonizmo apraiškų, t. y. kanoninių kūrinių ir meninių formų supaprastinimo, nuvalkiojimo, yra įvairiose epochose. Epigonizmas būdingas masinei kultūrai, kurioje vyrauja mechaniškai vartojami terminai ir stilistinės klišės. Epigonizmas dažnai išryškėja vėliau: kūriniai, amžininkų laikyti originaliais, ilgainiui praranda savo vertę.
253