epitalãmijas (gr. epithalamios – vestuvinis), epitalama, poezijos žanras; kūrinys, skirtas vestuvių iškilmėms. Atsirado senovės Graikijoje kaip vestuvių apeigų dalis. Iš pradžių tai buvo himnas vestuvių dievui Himenėjui (himenėjas), atliekamas jaunavedžių palydos prie miegamojo durų. Ilgainiui epitalamijas ir himenėjas tapo sinonimais. Žymiausi kūrėjai antikoje buvo Sapfo, Katulas, Stacijus, Klaudianas.
Epitalamijas Lietuvoje
Epitalamijai buvo labai populiarūs Renesanso ir baroko epochoje, jų gausu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūroje lotynų kalba. Epitalamijų yra sukūrę Jonas Vislicietis, P. Roizijus, A. Šrėteris, M. K. Sarbievijus ir kiti. Epitalamijų herojais dažniausiai buvo karaliai, didikai, žymūs valstybės asmenys; daug epitalamijų skirta Žygimantui Augustui, Mikalojui Radvilai, Jurgiui Chodkevičiui. Paprastai skiriamos epinė, lyrinė ir draminė epitalamijo rūšys. Draminių nemažai yra sukūrę Vilniaus universiteto auklėtiniai (Literatūriniai žaidimai, šviesiausiojo ir galingiausiojo valdovo Mykolo, Lenkijos karaliaus… ir šviesiausiosios Eleonoros, Austrijos princesės… vestuvėse… 1670, Iškilminga Himenėjo šventė, Apolono ir mūzų pašlovinta… Kristupo Zenavičiaus… ir Teresės Kotlaitės… vestuvėse 1686). Epitalamijai 16–18 amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūroje rodo antikinių žanrų tradiciją ir Lietuvos ryšius su Europa.
himenėjas
P: Dainos pasauliui, saulei ir sau: Lietuvos XVI–XVII a. poezijos antologija Vilnius 1993; M. K. Sarbievijus Lemties žaidimai: Poezijos rinktinė Vilnius 1995. L: E. Ulčinaitė Lietuvos Renesanso ir Baroko literatūra Vilnius 2001; Szesnastowieczne epitalamia łacińskie w Polsce Kraków 1999.
2321