epizoòtijos židinỹs, vieta, kurioje yra infekcijos sukėlėjo šaltinis, sukėlėjo perdavimo veiksniai ir imlūs gyvuliai. Dažniausiai būna tvartai, ganyklos, diendaržiai ir kitos vietos, kur yra sergančių gyvulių ir paukščių. Epizootijos židinys būna gamtinis (ligą platina ir laukiniai gyvūnai), autochtoninis (atsiradęs be žmogaus veiklos), antropourginis (susijęs su žmogaus veikla), stacionarusis (ligos protrūkiai kartojasi). Epizootijos židinys laikomas panaikintu, kai panaikinamas infekcijos sukėlėjo šaltinis (sergantys gyvuliai izoliuoti, išgydyti arba sunaikinti), atliktos tam tikros veterinarinės ir sanitarinės priemonės (padaryta dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija), pasibaigęs maksimalus ligos inkubacinis laikotarpis.
661