etrùskai (lot. Etrusci, Tusci), Etrūrijoje (dabartinė Vidurio Italija) gyvenusi tauta.
Kilmė
Etruskų kilmę aiškina trys teorijos. Pagal vieną jų, etruskai – vietos gyventojai (taip manė ir graikų istorikas Dionisijas Halikarnasietis), pagal kitą – ateiviai iš Šiaurės, pagal trečią – ateiviai iš Mažosios Azijos (ši teorija remiasi lingvistiniais, archeologiniais duomenimis, graikų istoriko Herodoto žiniomis). Pagal šią teoriją, pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų etruskai į Apeninų pusiasalį atsikraustė iš Lidijos (Mažoji Azija). Užkariavę umbrų žemes jie įsitvirtino teritorijoje, vėliau pavadintoje Etrūrija.
Miestų federacija
7 a. pr. Kr. viduryje Etrūrijoje susikūrė graikiško tipo miestai-valstybės, kuriuos iš pradžių valdė karaliai, o nuo 6 a. pabaigos–5 a. pradžios – aristokratai. Manoma, kad 7 a. pr. Kr. susikūrė etruskų miestų federacija, kuriai priklausė Arecijus (dabartinis Arezzo), Cerė (Cerveteri), Kluzijus (Chiusi), Kortona (Cortona) arba Fezulos (Fiesole), Peruzija (Perugia), Pupluna (Populonia), Tarkvinijai (Tarquinia), Vejai (Veji), Vetulonija (Vetluna), Volateros (Volterra), Volsinijai (Bolsena), Vulcai (Volci); tikėtina, kad federacijai galėjo priklausyti ir Ruselos (Rossele). Etruskų miestų federacijai vadovavo iš miestų valdovų kasmet renkamas aukščiausiasis magistras ir žynys.
Vulcų miesto griuvėsiai
Karinė ekspansija
6 a. pr. Kr. viduryje sustiprėjo etruskų karinė ekspansija: jie užkariavo Kampaniją, vėliau Po upės slėnį, Lacijų, kai kurias Alpių sritis. 616–509 pr. Kr. etruskų kilmės Tarkvinijų dinastija valdė Romą. 535 pr. Kr. su sąjungininke Kartagina Alalijos mūšyje įveikę graikus etruskai išstūmė juos iš Korsikos ir įsigalėjo Tirėnų jūros baseine.
Verslai
Etruskai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, amatais, gamino vario ir geležies įrankius, palaikė prekybos ryšius su Graikija, Kartagina, Šiaurės Afrika, keltų gentimis. Jau 7 a. pr. Kr. etruskai turėjo raštą (išliko apie 10 000 trumpų antkapinių įrašų), nuo 5 a. pr. Kr. jų miestuose kaldintos monetos.
Federacijos žlugimas
etruskų nekropolio Cerėje kapo vidus
Dėl miestų‑valstybių tarpusavio nesutarimų, užkariautų teritorijų gyventojų pasipriešinimo etruskų federacija nusilpo. 524 ir 474 pr. Kr. graikai sumušė juos prie Kumų, 423 pr. Kr. samnitai užėmė Kapują ir išstūmė etruskus iš Kampanijos. Nuo 400 pr. Kr. šiaurines etruskų sritis puldinėjo galai. 4 a. pr. Kr. su etruskais sėkmingai kariavo iškilusi Roma: 396 romėnai užėmė Vejus, 358 – Cerę, 308 – Tarkvinijus. Po mūšių prie Sentinos (295 pr. Kr.) ir Vadimono ežero (283 pr. Kr.) romėnai pajungė visą Etrūriją, tačiau etruskai romanizuoti tik 1 a. prieš Kristų. Užkariavę etruskus romėnai perėmė dalį jų visuomeninio, karinio, religinio ir kultūrinio palikimo.