faraònas (gr. Pharaō < egipt. peraa – didelis namas, rūmai), senovės Egipto valdovas, nuo XXII dinastijos – valdovo titulas. Iš pradžių taip buvo vadinami valdovo rūmai, vėliau šis žodis vartotas vietoj valdovo vardo (kad nebūtų jam pakenkta), valdant XVIII dinastijai (apie 1539–1306 pr. Kr.) tapo valdovo sinonimu, XXII dinastijos laikais (apie 950–apie 730 pr. Kr.) – valdovo bendriniu vardu. Valdantysis faraonas paprastai buvo tapatinamas su dangaus dievu Horu, kartais su saulės dievais Ra, Amonu ir Atonu; nuo jo priklausė valstybės gerovė, žemių derlingumas, dievų maloningumas. Miręs faraonas tapdavo dievu Ozyriu – mirusiųjų ir požemio pasaulio valdovu. Sudievinti faraonai po mirties būdavo mumifikuojami ir laidojami puošniai įrengtose kapavietėse.
faraono Ramzio II kolosai Abu Simbelo šventykloje Egipte