Farnese (Farnèzės), italų aristokratų giminė. Žinoma nuo 12 a., iškilo 16 amžiuje. 1545–1731 valdė Parmą ir Piacenzą.
Giminei iškilti pagrindus padėjo popiežiaus karvedys senatorius Ranuccio il Vecchio, buvęs įtakingų Romos giminių sąjungininkas. Jo anūkas Alessandro (1468–1549) 1529 tapo kardinolu, 1534 – popiežiumi (Paulius III). Alessandro sūnus Pieras Luigi (1503–47) iš tėvo 1545 gavo Parmos ir Piacenzos kunigaikštystes, kurias prarado kovodamas su imperatoriumi Karoliu V (1552 jas atgavo Piero Luigi sūnus Ottavio; 1520–86); globojo prekybą ir žemdirbystę. Kitas Pietro Luigi sūnus Alessandro (1520–89) tapo kardinolu, globojo menus ir mokslą. Ottavio sūnus A. Farnese (1545–92) 1578 tarnavo Ispanijos karaliui Pilypui II, buvo jo vietininku maištinguose Nyderlanduose.
Popiežius Paulius III (A. Farnese; dailininkas Tiziano, aliejus, 1543, Nacionalinis muziejus ir Capodimontės galerija Neapolyje)
Nuo 17 a. giminės įtaka mažėjo. Paskutinė giminės sėkmė – Isabellos Farnese (1692–1766) santuoka su Ispanijos karaliumi Pilypu V. Giminės pagrindinė šaka baigėsi mirus bevaikiam Parmos kunigaikščiui Antonio.
Pieras Luigi Farnese; Ottavio Farnese; Alessandro Farnese; Isabella Farnese; Antonio Farnese