Fortunatov Filipp (rus. Филипп Фортунатов, Filipas Fortunãtovas) 1848 01 02Vologda 1914 09 20Kosalma (prie Petrozavodsko), rusų kalbininkas. Maskvos lingvinstinės mokyklos įkūrėjas. Peterburgo mokslų akademijos narys (1898). Lietuvių mokslo draugijos garbės narys (1907).
Išsilavinimas ir akademinė veikla
1868 baigė Maskvos universitetą. Tobulinosi Leipcige, Berlyne, Tübingene, Karaliaučiuje, Paryžiuje, Londone. 1876–1902 dėstė Maskvos univesitete; profesorius (1884).
Pirmasis Rusijos universitetuose pradėjo dėstyti lietuvių kalbą (nuo 1878). Nuo 1902 dirbo Peterburgo mokslų akademijos Rusų kalbos ir literatūros skyriuje.
Moksliniai tyrimai
Tyrė indoeuropeistikos įvairias problemas, daugiausia fonetiką. Kalbą suvokė kaip tam tikrą sistemą, griežtai skyrė sinchroniją ir diachroniją. Pirmasis išanalizavo prūsų kalbos kirtį ir priegaidę, nustatė baltams ir slavams keletą bendrų kirčiavimo dėsningumų, atskirai nuo F. de Saussure’o suformulavo kirčio nukėlimo baltų ir slavų kalbose dėsnį (Saussure’o ir Fortunatovo dėsnis). 1871 kartu su V. Milleriu atvyko į Lietuvą (į A. Botyriaus tėviškę Triobiškių kaime, netoli Liudvinavo), užrašė 150 lietuvių dainų, t. p. pasakų, priežodžių. Liudvinavo šnektos aprašą ir didesnę dalį surinktos tautosakos paskelbė Maskvos universiteto leidinyje Izvestija Moskovskogo universiteta (nr. 1–2/3, 1872). Parengė lietuviškų toponimų rinkinį Suvalkų gubernijos gyvenamųjų vietų sąrašai (Spiski naselennych mest Suvalkskoj gubernii, su E. Volteriu, 1901).
Filipp Fortunatov
Redagavo A. Juškos žodyno dalį (A–D raides), parašė įžangą. Su E. Volteriu rengė naują M. Daukšos Postilės leidimą (3 sąs. 1904–27).
Prisidėjo prie lietuvių spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis panaikinimo.
Žymiausi mokiniai
F. Fortunatovo mokiniai – žymūs rusų ir užsienio kalbininkai: A. Šachmatovas, W. Porzezińskis, G. Uljanovas, E. Bernekeris, A. Beličius, J. Jablonskis, J. Mikkola, H. Pedersenas, O. Brochas, T. Torbiörnssonas ir kiti.
R: Izbrannye trudy 2 t. Moskva 1956–57.
2069