finitzmas (lot. finitus – baigtinis), filosofijos koncepcija, skirianti potencialiąją ir aktualiąją begalybę, neigianti pastarosios objektyvų egzistavimą. Patyrime nesusiduriama su begaliniais dydžiais, kadangi pažinūs tikrovės objektai ar reiškiniai gali įgyti tik baigtinius pavidalus. Begalybės sąvoka neturi turinio, todėl teiginiai apie begalybę yra beprasmiai. Finitizmas plėtojamas etikoje, teologijoje, kosmologijoje, mokslo metodologijoje.
76