fskas (lot. fiscus), Romos imperatorių iždas. Įsteigtas imperatoriaus Augusto (27 pr. Kr.–14 po Kr.) siekiant sumažinti senato tvarkomo erarijaus (valstybės iždo) reikšmę.
Didėjant imperatorių įtakai ir valdžiai didėjo ir fisko reikšmė, ypač Septimijaus Severo laikais (193–211), kai erarijus virto Romos miesto iždu.
Pajamas sudarė provincijų ir muito, kiti reguliarūs ir nereguliarūs mokesčiai (už paveldimą ar testamentu gaunamą turtą), karo žygių grobis, piniginės baudos, konfiskuotas nusikaltusiųjų turtas. Iš šio iždo imperatorius skirdavo lėšų kariuomenei ir laivynui, imperatoriškosioms provincijoms, valstybės valdymui, rūmams išlaikyti, statyboms, liaudies pramogoms, nepasiturinčiųjų paramai, vėliau ir tarnautojų atlyginimams mokėti.
Pamažu fiskas susiliejo su erarijumi ir nuo 4 a. tapo valstybės iždu.
1406