Fizeau bandymo schema; juodos rodyklės rodo vandens tekėjimo kryptį
Fizeau bandymas (Fizò bañdymas), bandymo metu nustatytas šviesos greitis judančioje terpėje ir įrodyta, kad judanti terpė iš dalies velka šviesą. Fizeau bandymo schema: spinduolio S šviesa pusiau skaidria plokštele P padalijama į du pluoštus 1 ir 2. Atsispindėję nuo veidrodžių M1, M2 ir M3 ir nuėję vienodus atstumus spinduliai vėl krinta į plokštelę P. 1 spindulys iš dalies praeina pro plokštelę P, o 2 spindulys iš dalies atsispindi nuo jos, ir stebėjimo kryptimi sklinda dvi koherentinės bangos 2′ ir 1′, kurios žiūrono Ž židinio plokštumoje sukuria interferencinį vaizdą.
Spindulių kelyje yra vamzdžiai, kuriais greičiu v teka vanduo. 1 spindulys abiejuose vamzdžiuose sklinda vandens tėkmės kryptimi, 2 spindulys – prieš tėkmę. Pagal susidariusio interferencinio vaizdo juostelių poslinkį išmatavęs spindulių sklidimo trukmės skirtumą 1851 A. H. L. Fizeau apskaičiavo, kad šviesos vilkimo koeficientas α = 1 – 1/n2. Šviesos greitis greičiu v judančioje terpėje lygus u = c/n ± αv; čia c – šviesos greitis vakuume, n – terpės (vandens) lūžio rodiklis, pliuso arba minuso ženklas atitinka šviesos sklidimą vandens judėjimo arba priešinga kryptimi. Fizeau bandymas padėjo sudaryti ir tikrinti pagrindines judančiųjų terpių elektrodinamikos lygtis.
1333