flamándų architektūrà
16–17 amžius
16 a. pabaigoje architektūroje vyravo vėlyvojo renesanso stilius, ryšku italų manierizmo bruožai (Antverpeno rotušė, 1565, manoma, architektas C. Florisas su kitais, gyvenamieji pastatai Antverpene, Briuselyje). 17 a. pradžioje įsitvirtino barokas. Statyta trinavės bažnyčios su trijų dalių fasadu, gausia eksterjero, interjero puošyba (Karmelitų bažnyčia Briuselyje, 1601–11, Šv. Augustino Antverpene, 1618, architektas W. Cobergheris, 1560–1634, Švenčiausiosios Trejybės Briuselyje, architektas J. Franquartas, 1582–1651, Šv. Mykolo Leuvene, architektas J. W. Hesius, 1601–90, Šv. Karolio Boromiejaus Antverpene, 1621, architektas P. Huyssensas, 1577–1637).
gildijų ir gyvenamieji namai Didžiojoje aikštėje Briuselyje (17 a.)
Svarstyklių namai Alkmaare (16 a. pabaiga)
Visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų frontonai puošti barokinėmis voliutomis, pabrėžti gausiai dekoruoti įėjimai, stogus dengiantys dekoratyviniai skydai (Didžiosios aikštės pastatų kompleksas Briuselyje); interjerų būdingas elementas – lubų tapyba (P. P. Rubenso gyvenamasis namas ir studija Antverpene, 1618).
18 amžius
17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje architektūrai turėjo įtakos prancūzų klasicizmas. Daugiausia statyta visuomeninių pastatų (rūmai, pilys, rezidencijos), vyravo simetriški fasadai, aiškus linijų ritmas, monumentalios formos (rūmai Seneffe, 1763–66, architektas L. B. Dewezas, 1731–1812; architektų J. Faulte’o, 1726–66, L. Montoyer, 1749–1811, C. Fisco, 1736–1825, suprojektuoti pastatai). 18 a. viduryje architektūrai turėjo įtakos prancūzų ir olandų rokoko stilius, pastatai gausiai dekoruoti stiuko lipdiniais, vyravo kriauklių, palmečių, gėlių motyvai (J. A. Sustereno rūmai Antverpene, 1750, architektas J. P. van Baurscheitas, 1699–1768, dabar Karalių rūmai Antverpene; rūmai Gente, architektas D. ʼt Kindtas, 1699–1770). 18 a. pabaigoje išryškėjo prancūzų ampyro stiliaus bruožai (architektai J.‑B. Pissonas, 1763–1818, J. F. van Gierdegomas, 1760–1844).
2271
flamandų menas