Flándrija (pranc. Flandre, flam. Vlaanderen), istorinė grafystė, apėmusi dabartinės Belgijos Rytų Flandrijos ir Vakarų Flandrijos provincijas, Prancūzijos Šiaurės ir Pa de Kalė departamentus, dalį Olandijos Zelandijos provincijos.
Flandrijos teritorija kito (jai kurį laiką priklausė Artois bei Pikardijos sritys). 843, per Karolio Didžiojo imperijos dalybas, nominaliai atiteko Vakarų Frankų (Prancūzijos) karalystei, tačiau dėl karalių valdžios silpnumo Flandrijos grafai faktiškai buvo nepriklausomi. 9–10 a. jie prisijungė Artois, Douai, Arrasą. 11 a. išplėtė įtaką į rytus nuo Šeldės upės (šios žemės, nominaliai priklausančios Šventajai Romos imperijai, vadintos Imperijos Flandrija, kitaip nei Karūnos Flandrija, pavaldi Prancūzijos karaliams). 1127 žuvus Karoliui Gerajam nutrūko tiesioginė vyriškoji Flandrijos grafų linija.
Per karus dėl valdžios Flandrija neteko Artois ir kelių miestų, kuriuos prisijungė Prancūzijos karaliai. Kiti Flandrijos miestai klestėjo dėl audinių gamybos, kuri 13 a. Europoje buvo labiausiai išplėtota; daugėjo laisvųjų valstiečių, kurie pakeitė manorinių dvarų servus. Dėl intensyvios verslų plėtros 13–14 a. stiprėjo miestų cechai ir gildijos, kurie dažnai kovojo su siekiančiais savo valdžią išsaugoti patricijais; įtampą didino miestų tarpusavio konkurencija, ji kartais virsdavo atvirais karais.
Valdant Burgundijos dinastijai (1384–1477) Flandrija dar labiau klestėjo, tačiau po šios dinastijos valdžią perėmus Habsburgams tapo jų iždo papildymo pagrindiniu šaltiniu; buvo varžomos miestų teisės, padaugėjo miestų sukilimų. 1506 Flandrija atiteko Ispanijos Habsburgams. 1576–84 jos gyventojai parėmė Nyderlandų nepriklausomybės karą, tačiau ispanų karvedžio A. Farnese’s buvo sutramdyti.
Flandrijos vakarinę dalį 1668–78 aneksavo Prancūzija (nuo tada vadinta Prancūzijos Flandrija). Pagal Utrechto taiką (1713) kita Flandrijos dalis atiteko Austrijai, ji pagal 1797 Campo Formio taiką buvo perleista Prancūzijai, bet po Vienos kongreso (1815) prijungta prie Nyderlandų karalystės. 1830 nuo pastarosios atsiskyrė Belgija; jai tekusi Flandrijos dalis padalyta į Rytų ir Vakarų Flandrijos provincijas. Per I ir II pasaulinius karus Flandrijoje vyko dideli mūšiai. Po II pasaulinio karo dėl vidaus ir užsienio investicijų sritis vėl suklestėjo.
Antrasis Belgijos karaliaus sūnus gauna Flandrijos grafo titulą.