fosfidai

fosfdai, fosforo junginiai su kitais cheminiais elementais, dažniausiai metalais. Cheminės, fizikinės savybės ir struktūra priklauso nuo fosfidą sudarančio elemento. Šarminių, šarminių žemių metalų ir aliuminio fosfidai yra joniniai junginiai, pvz., natrio fosfidas Na₃P, kalcio fosfidas Ca₃P₂, aliuminio fosfidas AlP; rūgštyse ar vandenyje skyla išskirdami PH₃ – labai nuodingas dujas (fosfanas). Pereinamųjų metalų fosfidai yra gana patvarūs, pvz., TiP ir kiti IV B grupės metalų fosfidai net ilgai virinant netirpsta druskos, sieros rūgštyse, jų lydymosi temperatūra aukšta, kai kurie turi puslaidininkių savybių (pvz., niobio fosfidas NbP, chromo fosfidas CrP, mangano fosfidas MnP), kiti yra laidūs elektrai (pvz., titano fosfidas TiP, hafnio fosfidas HfP). Sieros, seleno ir telūro fosfidai yra lakūs molekuliniai junginiai. Fosfidai dažniausiai gaunami elementams reaguojant su fosforu (pvz., 3Ca + 2P → Ca₃P₂) aukštoje temperatūroje, t. p. tam tikromis sąlygomis fosforui sąveikaujant su metalų oksidais arba chloridais. Kai kurie metalai sudaro polifosfidus (pvz., M₃P₁₄), kurių struktūrose gali egzistuoti ${\mathrm{P}}_7^{3-}$ jonai, P₂ grupės, P₄ žiedai, fosforo atomų įvairios grandinės ir sluoksniai; šių fosfidų cheminės formulės neatspindi elementų oksidacijos laipsnių tikrojo ryšio (pvz., Co₂P, NiP₃, RuP). Daugelis fosfidų, ypač galio, indžio, boro, naudojami kaip puslaidininkiai jutikliuose, tetroduose, infraraudonosios spinduliuotės imtuvuose, kvantiniuose generatoriuose, vario fosfidai – žalvariui lituoti, nikelio fosfidai – patvarioms mašinų detalių dangoms gauti, šarminių ir šarminių žemių metalų fosfidai – grūdų saugykloms dezinfekuoti.

9