Viète François (Fransua Vjètas) 1540Fontenay-le-Comte (Vendée departamentas) 1603 12 13Paryžius, prancūzų matematikas, teisininkas.
Išsilavinimas ir veikla
1564 baigęs Poitiers universitetą dirbo advokatu, privačiai davė pamokas, kurios paskatino jį domėtis astronomija, astrologija ir matematika. 1570–74 teisės įstaigos Paryžiuje tarnautojas. 1574–80 Rennes’o parlamento narys, 1580–84 karaliaus Henriko III, 1589–1602 Henriko IV asmeninis patarėjas.
Mokslinė veikla
Pirmieji F. Viète matematikos tyrimai sietini su matematine astronomija. 1579 paskelbė darbą apie matematikos dėsnių taikymą trikampiams; jame pirmą kartą Vakarų Europoje pateikė plokščiojo ir sferinio trikampio dydžių skaičiavimo metodus naudojant visas 6 trigonometrines funkcijas, t. p. apskaičiavo trigonometrinių funkcijų reikšmes kiekvienam laipsniui iki penktojo ženklo po kablelio tikslumu. Algebrinėms lygtims spręsti naudojo trigonometrinių funkcijų sąryšius (Viète’o teorema). Pirmasis pradėjo naudoti abėcėlės raides kaip simbolius nežinomiems ir pastoviems dydžiams lygtyje žymėti, pasiūlė skaičių π skleisti begaline sandauga.
François Viète (vario raižinys, apie 1760, dailininkas Jeanas-Charlesʼis François)
Knygos
Svarbiausios knygos: Įvadas į analitinį meną (In artem analyticem isagoge 1591) ir Dėl lygčių atpažinimo ir keitimo (De aequationum recognitione et elemendatione, išleista 1615); pastarojoje pateikė bendrąjį II, III, ir IV laipsnio lygčių sprendimo metodą, įrodė lygties koeficientų ir šaknų sąryšių formules.
1751