Murer Franz (Francas Mùreris) 1912 01 24Sankt Georgen ob Murau (Štirija) 1994 01 05Gaishorn am See (Štirija), Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto komisaro Ch. H. Hingsto asmeninis adjutantas ir referentas žydų klausimais. Vadinamas Vilniaus mėsininku (Schlächter von Wilno) arba Lietuvos Jeruzalės mirties angelu.
Aktyvus hitlerjugendo narys Niurnberge. 1933 įstojo į austrų Nacionalsocialistų partiją, SS puskarininkis (SS oberšarfiureris).
Vilniaus geto administratorius
1941 08–1943 07 01 Vilniaus miesto komisaro Ch. H. Hingsto asmeninis adjutantas ir referentas žydų klausimais. Vilniaus geto organizatorius ir administratorius. Jo žinioje buvo žydų, vokiečių kilmės asmenų, neturinčių Reicho pilietybės, kainų priežiūros, bausmių skyrimo ir transporto reikalai. Iš Vilniaus geto Tarybos narių pareikalavo iki 1941 08 07 atnešti jam 5 mln. rublių (10 rublių=1 reichsmarkė, RM). Tokios sumos surinkti nepavykus du Tarybos nariai buvo sušaudyti. 1941 10 19 dienraštyje Naujoji Lietuva paskelbtas jo pasirašytas skelbimas, kuriame buvo grasinama griežtomis bausmėmis tiems asmenims, kurie žydams teikia paramą ir nakvynę. Geto gyventojams F. Mureris buvo uždraudęs turėti laikrodžių, gete melstis. Į getą užėjus vokiečiui reikėdavo nusiimti prieš jį kepurę, bet uždrausta į jį žiūrėti. Į getą atėjus pačiam F. Mureriui visi tuo metu dirbę turėdavo kristi ant žemės ir loti; jam lankantis gete žydams buvo draudžiama išeiti į gatvę arba žiūrėti pro langus (pastebėjęs žiūrinčius šaudydavo į juos iš pistoleto).
Franz Murer (1948, iš teismo bylos)
Franzo Murerio pasirašytas slaptas raštas Bendrosios geto priežiūros gairės numatė visišką žydų izoliaciją aptveriant getą spygliuota viela
Iš darbo grįžtančius žydus prie geto vartų tikrindavo policija ir pats F. Mureris. Tuos, kurie turėdavo maisto produktų, įsakydavo mušti gumine lazda. Už tai, kad tikrinami kai kurie žydai turėjo duonos ir bulvių, 1942 07 17 jo įsakymu iš geto buvo išvežta sušaudyti apie 150 senyvo amžiaus žydų. 1942 04 29 F. Mureris įteisino Vilniaus žydų geto žydų policijos veiklos taisykles.
Teismo procesai
Po karo slapstėsi Štirijoje, 1947 buvo atpažintas Vienoje ir anglų suimtas. 1948 03 deportuotas į SSRS, Vilniuje 1948 09 nuteistas 25 m. kalėti. Mirties bausmės išvengė vien todėl, kad prieš pat teismo procesą ji SSRS buvo panaikinta. 1955 N. Chruščiovo nurodymu paleistas. Dėl S. Wiesenthalio pastangų 1961 05 Grazo prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą. Buvo apklausiama liudytoja iš Lietuvos Marija Rolnikaitė (1927–2016). 1963 06 dar kartą buvo teisiamas, po savaitę trukusio teismo proceso išteisintas. Tapo gerbiamu politiku, Austrijos liaudies partijos (OVP) nariu. Vienas jo sūnų, Gerulfas (g. 1941), buvo Austrijos socialistinės partijos (SPO) parlamentinės koalicijos valstybės sekretorius.
Franz Murer (1963)
L: P. Stankeras Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare Vilnius 2008.
458