Gẽdkantas Frydrichas, Gètkantas 1602 ar 1604Ragainė 1666Lvovas (?), karo inžinierius, kartografas. Artilerijos pulkininkas (1658). Iš lietuvininkų.
F. Gedkanto atlaso Praktiškoji topografija antraštinis lapas (1638; Švedijos karo archyvas)
Nuo 1621 studijavo Karaliaučiaus universitete. 1634 Karaliaučiuje pirmasis užrašė lietuvių liaudies melodiją. Iš Abiejų Tautų Respublikos valdovo Vladislovo Vazos gavęs karo inžinieriaus titulą sudarė Šiaurės Lenkijos ir Prūsijos karinių įtvirtinimų planų ir žemėlapių. Sudarė ir švedų valdomos (per 1600–29 Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Švedijos karą) Piliavos tvirtovės fortifikacijų planą. F. Gedkantas paliko gana tikslų 15 didelių Abiejų Tautų Respublikos tvirtovių bei įtvirtinimų rankraštinį atlasą Praktiškoji topografija, surašyta ir ištirta inžinieriaus Fr. Gedkanto (Topographia practica conscripta et recognita per Fr. Gedkant mechanicum 1638). Per Šiaurės karą (1655–60) švedų 1655 buvo išvežtas į Stokholmą.
Gresiant Rusijos įsiveržimui į Lietuvą F. Gedkantas organizavo Vilniaus gynybinių objektų rekonstrukciją. 1648 jis sudarė miesto gynybinės sienos ir priemiesčių (tarp jų – Lukiškių ir gretimų laukų) planą, Kauno, Tauragės ir Virbalio miestų planus. Padarė keletą artilerijos technikos išradimų.
Nuo 1660 gyveno Lvove. Pasižymėjo per Berestečko (1651) ir Torunės (1658 su švedais) mūšius.
415