gangliozidai

gangliozdai, sudėtiniai lipidai, sudaryti iš aminoalkoholio sfingozino, riebalų rūgšties, oligosacharido ir sialo rūgšties. Bespalviai, nepoliniuose tirpikliuose gerai tirpstantys kristalai. Gangliozidai yra amfifiliniai, neutralioje terpėje neigiamą krūvį turintys junginiai, kurie skiriasi oligosacharido dydžiu, jo sudėtimi ir seka. Gangliozidai vandenyje suformuoja 200 000–250 000 molekulinės masės miceles. Nustatyta ir ištirta daugiau kaip 60 gangliozidų. Pirmą kartą gangliozidai išskirti iš ganglijo. Žymimi G su įvairiais indeksais: G_I, G_II, G_TIB ir kiti. Gangliozidai yra plazminės membranos sudėtinė dalis, daugiausia jų yra centrinėje nervų sistemoje, ypač pilkojoje medžiagoje, t. p. blužnyje, eritrocituose ir kitur. Svarbūs ląstelių atpažinimui, susidarant ląstelių tarpusavio ryšiams, ląstelės metabolizmui, augimui, piktybinei transformacijai. Gangliozidai skaidomi lizosomose. Gangliozidų skaidymo sutrikimus sukelia įgimtos ligos. Sergant paveldima Tay‑Sachso liga blogai vystosi smegenys, jos paburkusios, ištinka paralyžiai, silpnaprotystė, nustatomas padidėjęs gangliozido G_M2 kiekis smegenyse.

2082