Gadinas (bltr. Гродна, Hrodna; rus. Гродно, Grodno), miestas Baltarusijos vakaruose, netoli Lenkijos ir Lietuvos sienų, abipus Nemuno; Gardino srities centras. Srities pavaldumo miestas.
356 900 gyventojų (2020).
Upių uostas. Tarptautinis oro uostas. Geležinkeliai į Vilnių, Mastus, Balstogę (Lenkija), plentai į Vilnių, Balstogę, Lydą, Valkaviską.
Gardinas
Mašinų gamyba, metalo apdirbimas, chemijos (azoto trąšų, cheminio pluošto), elektrotechnikos, elektronikos, tekstilės, siuvimo, avalynės, medienos apdirbimo, baldų, popieriaus, poligrafijos, statybinių medžiagų, maisto (mėsos, pieno, aliejaus, malimo, vaisių ir daržovių, alaus, spirito, tabako) pramonė.
Gardino universitetas. Medicinos (įkurtas 1958), žemės ūkio (1951) institutai, aukštoji dvasinė seminarija (1990). Gardino muziejus, religijos istorijos muziejus, E. Orzeszkowos namas muziejus. Dramos, lėlių teatrai. Filharmonija. Zoologijos sodas, poilsio ir kultūros parkas (1775–81 botanikos sodas).
2271
Architektūra
Gardino senosios pilies teritorijoje išliko dalis 12 a. antros pusės mūrinės trinavės Šv. Boriso ir Glebo cerkvės (puošta spalvotų akmenų ir majolikos plytų raštais), gotikinė Aukštutinė pilis (14–15 a.), renesansiniai S. Batoro rūmai (16 a. antra pusė, architektas Scotto di Parma), vėlyvojo baroko Naujoji pilis (1750, architektas M. D. Pöppelmannas ir kiti, 1952 atstatant pakeista).
Kiti žymesni pastatai: trinavė kupolinė ankstyvojo baroko jėzuitų bažnyčia (1663) su gynybinės architektūros bruožais gotikiniai, barokiniai – bernardinų (1618), brigitiečių (1642), pranciškonų (pradėta 1635, 18 a. po gaisro atstatyta), bazilijonų (1720–51) bažnyčios ir vienuolynai. 18 a. antros pusės mediniai su mūriniais pagrindiniais fasadais darbininkų gyvenamieji namai, klasicistiniai – rotušė (18 a. pabaiga–1807), Vicegubernatoriaus rūmai (19 a. pradžia). 1921–39 pastatyta konstruktyvizmo krypties pastatų (Karininkų rūmai, bankas). Pagal 1963 bendrąjį (buvusį generalinį) planą (architektai K. Basovas, J. Glinka) pastatyta naujų gyvenamųjų rajonų, visuomeninių ir administracinių pastatų (Dramos teatras, 1984, viešbutis Grodno, 1985).
1276
Istorija
10 a. pabaigoje–11 a. pradžioje dabartinio Gardino vietoje įkurta gyvenvietė. Pirmąkart paminėtas 1127. 12–13 a. kunigaikštystės centras. 13 a. viduryje–1795 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK).
Nuo 1314 Gardiną valdė Gedimino žentas Dovydas, vėliau Kęstučio sūnus Patirgas, nuo 1376 Vytautas. Gardino pilis buvo svarbi per kovas su kryžiuočiais. Nuo 1413 Gardinas priklausė Trakų vaivadijai, nuo 16 a. vidurio apskrities miestas, svarbus LDK politinis ir ūkinis centras. 1432 čia pasirašyta Gardino sutartis. 1496 Gardinas gavo Magdeburgo teises.
Gardinas 1567 (16 a. pabaigos raižinys)
Gardine vyko LDK ir Lenkijos valdovų pasitarimai, posėdžiavo Ponų Taryba, nuo 1678 – kas trečias Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Seimas, veikė LDK iždo komisija, Vyriausiasis tribunolas. Gardine mirė Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai Kazimieras Jogailaitis (1492) ir Steponas Batoras (1586; nuo 1576 čia buvo viena jo rezidencijų). 1621 mieste įkurta jėzuitų kolegija.
17–18 a. Gardinas nukentėjo per ATR karus su Rusija ir Švedija. 1765–80 Gardino ekonomiją (gyvavo 1589–1796) valdęs A. Tyzenhauzas mieste įkūrė apie 20 manufaktūrų, amatų mokyklų, baleto mokyklą, teatrą, kapelą. 1793 Rusijos kariuomenės apsuptas Gardino seimas (vadinamasis Nebylusis) patvirtino ATR II padalijimą. 1795 čia abdikavo, t. y. atsisakė karaliaus sosto, paskutinis ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Nuo 1795 Gardinas priklausė Rusijos imperijai, nuo 1802 Gardino gubernijos centras.
19 a. antroje pusėje imta plėtoti pramonę. 1915–19 okupuotas Vokietijos kariuomenės. 1918 pabaigoje–1919 pradžioje čia veikė Baltarusijos Liaudies Respublikos vyriausybė. 1920 07 12 Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartimi priskirtas Lietuvai.
1920 10 užimtas Lenkijos karinių dalinių ir iki 1939 jos valdomas (buvo apskrities centras). 1939 užimtas SSRS ir perduotas Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai. Nuo 1940 rajono, nuo 1944 srities centras. 1941–44 vėl okupuotas Vokietijos; Gardino žydai (sudarė apie 42 % Gardino gyventojų) buvo išžudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas. 1816 Gardine buvo apie 10 000 gyventojų, 1897 – 47 000, 1911 – 56 000, 1921 – 35 000, 1939 – 49 000 gyventojų.
L: B. Kaczorowski Grodno Warszawa 1991; J. Gordziejew Socjotopografia Grodna w XVIII w. Toruń 2002.
1777
Lietuviai
Iki 19 a. vidurio Gardinas su gretimomis apylinkėmis priklausė lietuvių etnografiniam plotui (dar Gardino sritis. LIETUVIAI). 17–18 a. lietuvių mokėsi Gardino vienuolynų mokyklose, jose buvo lietuvių dėstytojų. Iki I pasaulinio karo Gardine gyveno, 1912–14 Gardino gimnazijoje mokytojavo J. Jablonskis; jo bute rinkdavosi lietuviai inteligentai. Per I pasaulinį karą Gardine veikė Lietuvių komitetas (vadovas kun. P. Kraujalis). Per II pasaulinį karą Gardino Vytauto Didžiojo bažnyčioje (vėliau nugriauta) vyko pamaldos lietuvų kalba.
1996 Gardine įkurta lietuvių sekmadieninė mokykla (vadovas S. Papartis). Gardino lietuviai dalyvauja Gardino srities lietuvių susivienijimo Tėvynė (įkurtas 1995, pirmininkas A. Dirginčius) veikloje, kartu švenčia lietuvių tautines ir religines šventes; 1996 ir 1998 atstovavo lietuviams Baltarusijos tautinių mažumų festivaliuose Gardine (tapo laureatais). 1999 Gardine surengta Lietuvių diena.
2706