Gadino plys, 12–18 a. gynybinių, kulto ir visuomeninės paskirties pastatų kompleksas Gardine, Nemuno dešiniajame krante (Baltarusija).
Senoji pilis pastatyta 11 a. pabaigoje–12 a. pradžioje ant kalvos, prie Gardinėlės žiočių. Medinė (vienas kitas pastatas mūrinis). Jos aptvaro viduje stovėjo mūrinė Šv. Boriso ir Glebo cerkvė (1128–1183; išlikę griuvėsiai). Priklausė Kijevo Rusios kunigaikščiams. Apie 13 amžiaus vidurį pilį užvaldė lietuviai. Ant cerkvės griuvėsių pastatė mūrinę bažnyčią (išlikę griuvėsiai). 1283–1402 pilį 14 kartų puolė kryžiuočiai. Iš jos buvo rengiami žygiai į kryžiuočių pavergtą Prūsą. 1376 pilį su miestu užvaldė ir vėliau perstatydino kunigaikštis Vytautas. 1391 ją apie 50 dienų buvo apgulusi Lenkijos karaliaus Jogailos, kovojančio su Vytautu, kariuomenė ir ją užėmė. Vytautas, padedamas Vokiečių ordino didžiojo magistro Konrado von Wallenrodo, pilį 1392 atsiėmė; leido prie pilies apsigyventi vokiečių riteriams. Iki 1398 didelio gaisro Senoji pilis buvo sutvirtinta žeme ir medžiais, turėjo 12–13 a. statytus mūrinius bokštus. Po gaisro Vytautas pastatydino mūrinę gotikinę netaisyklingo trikampio formos, vadinamąją Vytauto, pilį.
Senoji pilis
Vytauto pilis (14 a. pabaiga–15 a. pradžia; architekto T. Andrejačako rekonstrukcija pagal J. Voicechovskio medžiagą)
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto tvirtovę sudarė ant kalvų įrengtos Aukštutinė pilis ir Žemutinė pilis, perskirtos griova. Aukštutinė pastatyta Senosios vietoje, turėjo dviejų aukštų kunigaikščių rūmus, 5 bokštus, mūrinį aptvarą, pakeliamąjį tiltą. 15 amžiuje Žemutinė pilis išplėsta ir paversta valdovo rūmais (čia trumpai gyvendavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didieji kunigaikščiai, mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis, jo sūnus Kazimieras, vėliau paskelbtas šventuoju). Dėl gaisrų, karų ši pilis iki 18 amžiaus vidurio buvo apleista. Aukštutinės pilies rūmus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro ir kitų užsakymu italų architektai 16 amžiaus pabaigoje rekonstravo į renesansinius reprezentacinius karališkuosius rūmus – vadinamąją Batoro pilį (joje valdovas mirė). 17 a. per griovą vietoj pakeliamojo išmūrytas arkinis tiltas. Pilį 1655 sudegino (1678 atstatyta) Rusijos, 1708 – Švedijos kariuomenė. 19 amžiaus pristatytas trečiasis aukštas.
Žemutinė pilis 1751 italų architektų perstatyta į rokokinius dviejų aukštų trijų korpusų rūmus, kurių viduryje – didelis keturkampis kiemas. Juose buvo koplyčia, senatorių ir pasiuntinių salės, Abiejų Tautų Respublikos valdovo apartamentai (buvo viena jo rezidencijų). Ši pilis vadinama Naująja pilimi, arba Karališkąja pilimi. Joje posėdžiaudavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba, nuo 1678 rinkdavosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai, veikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Iždo komisija, Lietuvos vyriausiasis tribunolas. 1793 Karališkojoje pilyje posėdžiavęs Abiejų Tautų Respublikos Nebylusis seimas patvirtino Abiejų Tautų Respublikos II padalijimą (tuo metu Gardinas ir pilis buvo apsupti Rusijos ir Prūsijos kariuomenių). Rusijos imperatorės Jekaterinos II nurodymu pilyje 1795 pabaigoje–1797 pradžioje buvo laikomas paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Pilies rūmai pritaikyti ligoninei, vėliau įrengtos kareivinės.
Batoro pilis (16 a. pabaiga; architekto T. Andrejačako rekonstrukcija pagal J. Voicechovskio medžiagą)
Apgriuvusioje Senojoje pilyje Rusijos valdžia kalino 1830–1831 ir 1863 sukilėlius. Lenkijos valdymo laikotarpiu (1920–1939) Karališkojoje pilyje buvo įrengta viešbutis, kazino (per karą rūmai sudegė, jų likučiai 1952 perstatyti, juose iki 1991 buvo Baltarusijos Komunistų partijos Gardino srities komitetoto būstinė).
Naujoji, arba Karališkoji, pilis (Stepono Batoro rūmai)
Aukštutinėje ir Karališkojoje pilyse veikia Gardino istorijos ir archeologijos muziejus (įkurtas 1920). Tarpukariu lenkų archeologai atidengė 12–14 a. Senosios pilies pastatų likučius (griuvėsiai konservuoti, fragmentai restauruoti). Po karo tos pilies teritoriją kasinėjo Leningrado, Maskvos ir Baltarusijos archeologai.
2539
415
1362
Senoji pilis; Vytauto pilis; Batoro pilis; Naujoji pilis; Karališkoji pilis; Aukštutinė pilis; Žemutinė pilis