geoekològija (gr. gē – žemė + oikos – namas, būstas, tėvynė + logos – mokslas), daugiaprasmė mokslinė sąvoka. Dažniausiai laikoma geografijos mokslo šaka, atskleidžiančia žmogaus sąveiką su geosistemų funkcionavimu ir jos erdvinę raišką; dar vadinama ekologine geografija. Geoekologija dažnai tapatinama su kraštovaizdžio ekologija; abu terminus pasiūlė austrų geografas C. Trollis (kraštovaizdžio ekologiją – 1939, geoekologiją –1968). Geoekologija išsirutuliojo 20 amžiaus paskutiniame trečdalyje Rytų Europoje. Lietuvoje geoekologiją plėtojo G. Pauliukevičius, R. Pakalnis, T. Bumblauskis, P. Kavaliauskas ir kiti.
1324
2831