gris, bendriausias teigiamas dalykų ir žmogaus veiksmų vertinimas. Gėris nėra savaime apibrėžiamas dalykas, suprantamas kaip įvairių dalykų predikatas. Gėrio sąvoka etiškai susiaurinama klausiant, kuo geri veiksmai skiriasi nuo gerų daiktų. Antikoje Platonas gėrį apibūdino kaip aukščiausią idėją, kaip pirmą žmogaus siektiną tikslą, vedantį prie gerų dalykų ir veiksmų. I. Kantas gėrį siejo vien su valia, gera pačia savaime. Etikos teorijose gėris suvokiamas teleologiškai (kaip nuo žmonių valios nepriklausoma siekiamybė) ir deontologiškai (kaip valios sau pačiai iškeliamas elgesio dėsnis). Gėrio sąvokos vartojimas analizuotas analitinėje metaetikoje. G. E. Moore’as teigė, kad gėrio sąvokos neišsemia natūralistinės savybės.

L: G. E. Moore Principia Ethica Cambridge 1954; R. M. Hare The Language of Morals Oxford 1969; M. C. Nussbaum The Fragility of Goodness Cambridge 1986.

952

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką