Poggio Bracciolini Gian Francesco, Bracciolini Poggio Gian Francesco (Džanas Frančeskas Pòdžas Bračolnis) 1380 02 11Terranuova (prie Arezzo) 1459 10 30Florencija, italų humanistas. Mokėsi skatinamas Florencijos respublikos kanclerio C. Salutati, susirašinėjo su garsiais gyvenamojo laikotarpio humanistais L. Bruni ir N. Niccoli. Nuo 1403 popiežiaus sekretorius, dalyvavo Konstanco susirinkime (1414–18) antipopiežiaus Jono XXIII palydoje. Daug keliavo ieškodamas senųjų rankraščių. Atrado devynias Cicerono kalbas, Kvintiliano traktatą Oratoriaus ugdymas (Institutio oratoria), Lukrecijaus poemą Apie daiktų prigimtį (De rerum natura), Stacijaus eilėraščių rinkinį Miškai (Silvae) ir kita. 1418–22 gyveno Londone, vėliau grįžo į Romą. 1453–58 buvo Florencijos respublikos kancleris. Raštams būdinga poleminis tonas, juose aukštinamos humanistinės vertybės (dialogas Apie šykštumą / De avaritia 1428–29), kai kuriuose kūriniuose ryšku pesimistinės nuotaikos (traktatas Apie fortūnos nepastovumą / De varietate fortunae 1448). Svarbiausias veikalas – Florencijos tautos istorija (Historia florentini populi 1454–59). Paminėtinas facecijų (sąmojų ir anekdotų) rinkinys Facecijų knyga (Liber facetiarum, parašytas 1438–52, išleistas 1471).
944