Gibbso energija (Gbso enegija), būdingoji sistemos funkcija, kurią su sistemos energija E, slėgiu p, tūriu V, termodinamine temperatūra T ir entropija S sieja lygybė G = E + pV – TS. Gibbso energija, išreikšta temperatūra T ir slėgiu p, vadinama izoterminiu izobariniu potencialu. Kai T ir p pastovūs, sistemoje vyksta nepusiausvirasis vyksmas, Gibbso energija mažėja ir pasiekus pusiausvyrą yra mažiausia. Daugelis cheminių reakcijų vyksta, kai T ir p pastovūs, todėl Gibbso energijos minimumo sąlyga naudojama pusiausvirųjų reakcijų charakteristikoms apskaičiuoti. Daugiasandės sistemos iš α sandų Gibbso energija gali būti išreikšta lygybe G = i = 1 α n i G`=` sum from{i=1} to{ %alpha } n_{i} µι; čia ni – sando i molių skaičius, µi – sando i cheminis potencialas, priklausantis ne tik nuo T ir p, bet ir nuo sandų koncentracijos. Gibbso energiją, kaip vieną būdingųjų funkcijų, 1876 pradėjo vartoti J. W. Gibbsas.

2469

2415

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką