duonos gira
girà, gaivusis nealkoholinis gėrimas. Rusvos spalvos, neskaidri, saldžiarūgščio skonio. Turi apie 0,5 % etanolio, 0,3–0,4 % anglies dioksido. Energinė vertė 1000–1200 kJ/l. Daroma iš duonos, vaisių ir uogų, salyklo, miltų. Duonos gira daroma iš duonos džiūvėsių misos, kuri fermentuojama mielėmis ir pieno rūgšties bakterijomis, filtruojama ir išpilstoma. Vaisių ir uogų gira – tai cukraus sirupu praskiestos, mielėmis fermentuotos vaisių ir uogų sultys. Salyklinė gira daroma iš koncentrato, gauto iš žaliojo rugių ar miežių salyklo ir ruginių ar kitokių miltų misos. Į koncentratą gali būti dedama fermentinių preparatų, cukraus, citrinų rūgšties, mėtų, kartais medaus, apynių, kmynų, kitų priedų. Padaryta gira išpilstoma į cisternas, statines, butelius. Į butelius išpilstyta gira pasterizuojama.
Lietuvos kaime gira daryta iš ruginių miltų, duonos, obuolių ar uogų. Paprasčiausia gira – paraugintas džiovintos duonos ar plutų, džiovintų obuolių užpilas karštu vandeniu. Gira t. p. daryta iš sudaigintų, išdžiovintų ir sumaltų rugių malinį užpilant karštu vandeniu ir pridedant mielių. Žemaičiai girą darydavo ir taip: ištekinę alų, likusį salyklą, duonos plutas pavirindavo vandenyje, pridėdavo mielių, apynių, cukraus; virindavo kadagių ar šermukšnių uogas keletą kartų keisdami vandenį, tada kelias dienas raugindavo. Aukštaičiai iš giros virdavo sriubas.
2691
3001