globulnai (lot. globulus – rutulėlis), baltymų, kurių polipeptidinė grandinė yra susispaudusi į rutuliuką, grupė. Globulinai gerai tirpsta praskiestose rūgštyse, šarmuose, neutraliųjų druskų tirpaluose, netirpsta vandenyje (išskyrus mioziną ir kai kuriuos kitus globulinus). Augaluose dažnesni glicinas, edestinas, leguminas, zeinas. Žmogaus ir gyvūnų organizme globulinai yra nervų (neuroglobulinas, neurostominas), raumenų (aktinas, miozinas), įvairių organų (tiroksinas) ląstelių, kraujo plazmos (imunoglobulinai), limfos komponentai. Pagal jautrį elektros laukui skirstomi į alfa1, alfa2, beta1, beta2 ir gama globulinus. Dauguma globulinų yra paprastieji baltymai, kiti – sudėtiniai (glikoproteinai, lipoproteinai, nukleoproteinai, metaloproteinai). Globulinai su albuminais yra vieni gausiausių žmogaus baltymų, sudaro apie 40 % visų kraujo serumo baltymų. Alfa1, alfa2 ir beta globulinai sintetinami kepenyse, gama globulinai – plazminėse ląstelėse ir B limfocituose. Globulinai atlieka svarbias fiziologines funkcijas: skatina kraujo krešėjimą (fibrinogenas, protrombinas), perneša geležį (transferinas), varį (ceruloplazminas), gliukokortikoidus (transkortinas), vitaminą B12 (transkobalaminai), dalyvauja imuninėse reakcijose (imunoglobulinai, komplemento sistemos baltymai), lemia jų buferines ląstelių citoplazmos, kraujo plazmos ir limfos savybes. Sergančio žmogaus ar gyvūno organizme globulinų daugėja.

2994

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką