Gniẽznas (Gniezno), miestas Lenkijoje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Poznanės; apskrities centras.
gatvė Gniezno senamiestyje; tolumoje – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra
65 452 gyventojai (2021).
Gnieznas įsikūręs Gniezno ežeryne, tarp Jeloneko, Šv. Kryžiaus ir Winiarų ežerų. Per Gniezną eina Torunės–Poznanės geležinkelis ir plentas, Gdansko–Vroclavo plentas. Į pietus nuo Gniezno yra karinis aerodromas. Mašinų (pakavimo mašinų ir įrangos, pramoninių keltuvų, žemės ūkio mašinų, avalynės pramonės techninės įrangos), transporto priemonių (automobilių detalių), pramoninės armatūros gamyba, elektrotechnikos, maisto (cukraus, pieno, vaisių ir daržovių, malimo), siuvimo, odos ir avalynės pramonė; eglutės papuošalų gamyba. Turizmas.
Aukštoji dvasinė seminarija, Teologijos institutas. Poznanės aukštosios politechnikos mokyklos filialas. Teatras. Arkivyskupijos archyvas, biblioteka (joje yra 11–16 a. rankraščių). Muziejai: Arkivyskupijos (sakralinis menas, katedros lobynas), Lenkijos valstybės pradmenų, Pirmųjų Piastų.
2271
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (statyta 1342–1528 ant 11 a. romaninės bažnyčios pamatų, perstatyta baroko stiliumi 1652, baroko ir klasicizmo – 1767–90, architektas E. Schroegeris, ir 1952, architektas A. Holasas) su gotikinėmis, renesansinėmis, barokinėmis koplyčiomis (T. Potockio, 1730, architektas P. Ferrari), antkapiniais paminklais (Z. Oleśnickio, apie 1495, skulptorius V. Stossas, šv. Adalberto, apie 1486), romaninėmis žalvarinėmis, vadinamosiomis Gniezno durimis (apie 1170, puoštos reljefinėmis kompozicijomis). Šv. Jurgio kolegija (apie 12 a., perstatyta 1632 ir 1782), gotikiniai vienuolynų ansambliai: pranciškonų su Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (apie 1270–14 a. antra pusė, perstatytas 1772 ir 1932), Viešpaties kapo kryžiaus brolių su Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (15–18 a.).
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedros Gniezde vidus
Bažnyčios: Šv. Lauryno (apie 14 a. pradžia, presbiterija 1936, architektas L. Michałowskis), Švenčiausiosios Trejybės (apie 1430), Šv. Mykolo (15 a. pradžia, bokštai apie 1900), barokinė Šv. Petro ir Povilo (1690), neogotikinė Šv. Kryžiaus (1836), Švč. Mergelės Marijos (1842, perstatyta 1897). Klasicistiniai Vyskupų rūmai (1836, architektas K. F. Schinkelis, perstatyti 1928, architektas S. Cybichowskis), 19 a. pirmos pusės gyvenamieji namai.
2271
Istorija
Gniezno pradžia – 8 a. pabaigos pilis ir kelios įtvirtintos gyvenvietės. 10–11 a. Piastų kunigaikščių būstinė, iki apie 1038 pirmoji Lenkijos sostinė, iki 1320 karalių karūnavimo vieta. Nuo 1000 Gniezno arkivyskupijos metropolijos – Bažnyčios provincijos, kuriai 14–19 a. priklausė ir Lietuvos vyskupijos, – centras. 1038 sugriovė Čekijos kunigaikštis Bržetislavas ir išsivežė į Prahą šv. Adalberto palaikus (Boleslovas I Narsusis juos, išpirkęs iš prūsų, buvo palaidojęs Gniezno katedroje).
Miesto teisės nuo 1328. Iki 17 a. pradžios amatų ir prekybos centras, smuko po 17 a. karų su Švedija. 1793–1918 priklausė Prūsijai (1807–15 – Varšuvos kunigaikštystei).
Vienas lenkų tautinio judėjimo (veikė daug organizacijų, spaustuvė, leisti laikraščiai) bei 1918–19 Didžiosios Lenkijos sukilimo centrų. Per II pasaulinį karą okupuotas Vokietijos. 19 a.–1975 ir nuo 1999 Gnieznas – apskrities centras.
2271