gorilos

gorlos (Gorilla), žmoginių beždžionių (Hominidae, Pongidae) šeimos žinduolių gentis. 2 rūšys: rytinė gorila (Gorilla beringei) gyvena Rytų Afrikos, vakarinė gorila (Gorilla gorilla) – Vakarų Afrikos atogrąžų miškuose, 4 porūšiai: rytinės gorilos – rytinė kalnų gorila Gorilla beringei beringei, rytinė žemumų gorila Gorilla beringei graueri, vakarinės gorilos – vakarinė žemumų gorila Gorilla gorilla gorilla, vakarinė upės gorila Gorilla gorilla diehli. 98 % gorilos genomo sutampa su žmogaus. Gorilos – didžiausios žmoginės beždžionės. Patinų ūgis 166–175 cm (iki 190 cm), masė 140–165 kg (iki 210 kg), patelių masė 2 kartus mažesnė. Gorilos beuodegės. Plaukai melsvai juodi, rudai pilki, vyresnių patinų nugaros plaukų galiukai pilkšvi, sidabriški. Delnai, krūtinė, nosis, lūpos ir pėdos juodos spalvos ir pliki. Patinai turi pažastines liaukas. Gera rega ir uoslė. Bendrauja gestais ir garsais, kurie panašūs į primityvius žodžius arba sakinius. Mokomos pramoksta žmonių gestų kalbos.

vakarinės gorilos

rytinės gorilos patelė su jaunikliu

Gyvena ant žemės 5–35 individų grupėmis, kurioms vadovauja stambus sidabranugaris patinas. Vaikšto pasilenkusios, pasiremdamos priekinių galūnių krumpliais, laipioja medžiais. Aktyvios dieną. Gorilos maitinasi keliaudamos, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Guolį nakčiai darosi medžiuose, kartais ant žemės. Minta apie 100 rūšių augalais (daugiausia vaisiais), vabzdžiais, mėsą ėda tik auginamos nelaisvėje. Nėštumas 8–9 mėnesių. Veda 1 plaukuotą apie 2,3 kg jauniklį, kuris 4 mėn. būna įsikibęs motinos, 3 metus globojamas. Patinai palieka grupę 11–13 m. (patelės 8–9 m.) ir gyvena grupelėmis ar pavieniui. Gorilos amžius 35–40 m., per gyvenimą patelė atveda 3–6 jauniklius. Gorilos ramios ir neagresyvios, pirmos nepuola. Provokuojami patinai stojasi ant kojų visu ūgiu ir ūkaudami bei daužydami kumščiais sau į krūtinę stengiasi išgąsdinti užpuoliką.

Gorilos nyksta dėl joms tinkamų miško buveinių kirtimo, nelegalaus gaudymo. Saugomos.

vakarinė gorila

-gorila

2005