grakų rãštas yra balsinis priebalsinis. Sukūrė graikai apie 9 a. prieš Kristų perėmę finikiečių rašmenis (finikiečių raštas) ir ėmę jais žymėti ne tik priebalsius, bet ir balsius (15–13 a. prieš Kristų graikai rašė vadinamuoju skiemeniniu linijiniu raštu B; vėliau šis raštas buvo užmirštas). Seniausi rašto paminklai iš 8 a. prieš Kristų. Iš pradžių buvo populiarūs 2 rašto tipai: rytų graikų, dar vadinamas jonėniškuoju, arba Mileto, ir vakarų graikų, arba Chalkidės. Rytų graikų raštas 403 prieš Kristų oficialiai buvo pripažintas Atėnuose ir paplito visoje Graikijoje; jo pagrindu 9 a. sukurtas senovės slavų raštas kirilika. Iš vakarų graikų rašto kilo lotyniškas raštas, o šį perėmė daugelis Europos tautų. Iš pradžių buvo rašoma tik didžiosiomis raidėmis, be diakritinių ženklų, buvo keičiama rašymo kryptis (viena eilutė rašoma į kairę, kita – į dešinę), nepaliekama tarpų tarp žodžių. Vėliau graikų raštas papildytas 2 kvėptelėjimo, 3 kirčio ženklais, mažosiomis raidėmis. Dabartiniame graikų rašte yra 24 abėcėlės raidės.
graikų raštas
2829