Gùstavas II Ãdolfas (Gustav II Adolf) 1594 12 19Stokholmas 1632 11 16Lützen (Saksonija), Švedijos karalius (1611–32). Vazų dinastijos. Karolio IX sūnus, karalienės Kristinos tėvas.

Užimdamas sostą patvirtino didikų privilegijas. Karą su Danija baigė 1613 Knäredo taika, karą Rusijoje – 1617 Stolbovo taika (įgijo teritorijų Baltijos jūros rytinėse pakrantėse). 1617 atnaujino karą su Abiejų Tautų Respublika dėl Livonijos (kariauta nuo 1600; Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karas), užėmė žemes iki Dauguvos (ir Rygą). Kartu įvykdė vidaus reformų: sumodernino valstybės valdymą (įsteigė kolegijų, pertvarkė kanceliariją, iždą, teismus ir kita), švietimą (reorganizavo Uppsalos universitetą, daugelyje miestų įkūrė gimnazijas), skatino ūkio plėtrą. Sukūrė stiprią nuolatinę kariuomenę – derino savanorių šaukimą su privaloma rekrutų tarnyba iš pulkams priskirtų gyvenamųjų vietovių; įvedė griežtas kūno bausmes.

Gustavas II Adolfas (aliejus, 19 a., dailininkas nežinomas, Nacionalinis muziejus Stokholme)

Gustavas II Adolfas (aliejus, 19 a., dailininkas nežinomas, Nacionalinis muziejus Stokholme)

Pagerino ginkluotę – artileriją aprūpino vienodais 80 mm kalibro lengvaisiais pabūklais. Pertvarkė pėstininkų pulkus: vietoj 2000–3000 žm. juose paliko po 1300–1400 karių (2/3 jų muškietininkai, 1/3 ietininkai); pirmąkart sukūrė pulko artileriją (2 pabūklai). Dėl šių pertvarkymų, vienodesnės nacionalinės sudėties sustiprėjo karių drausmė ir kovingumas, Švedija 17 a. tapo viena stipriausių karine galia Europos valstybių.

Gustavas II Adolfas pasižymėjo kaip talentingas karvedys – naudojo tuomet pažangią linijinę taktiką, stengėsi veikti palyginti nedidele karine grupuote, iš anksto parengti karo veiksmų planą. Nuo 1621 Livonijoje vėl kariavo su Abiejų Tautų Respublika, kurios valdovas Gustavo II Adolfo pusbrolis Zigmantas Vaza pretendavo į Švedijos sostą, užėmė Livonijos didumą, Kuršą, Prūsiją (ir Mažąją Lietuvą), 1626 iš Prūsijos puolė Pavyslį. Pagal 1629 Altmarko paliaubas išlaikė užkariautas Livonijos žemes, kai kuriuos Baltijos jūros uostus (ir Klaipėdą; iki 1636). 1630 įsikišo į Trisdešimties metų karą (1618–48), 1631 prie Breitenfeldo nugalėjo Katalikų lygos kariuomenę, užėmė Vidurio Vokietiją, Bavariją. Žuvo mūšyje prie Lützeno (Švedija jį laimėjo; Lützeno mūšis).

1412

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką