Henan (Henãnas, Chenãnas), provincija Kinijos rytuose.
Plotas 166 499 km2. 99,37 mln. gyventojų (2020). Centras – Džengdžou (6,46 mln. gyventojų, 2020); kiti didžiausi miestai (mln. gyventojų, 2020): Luojangas (2,23), Nanjangas (1,41), Sinsiangas (1,27), Kaifengas (1,19). Henanas – viena tankiausiai apgyventų Kinijos provincijų.
Longmeno urvai – budistinio meno paminklas
Henano rytinę dalį užima Didžiosios Kinijos lygumos vakarinis pakraštys, vakarinę dalį – Taihangšano kalnų, Činlingo kalnagūbrio (didžiausias aukštis 2192 m) atšakos; pietuose Henanas siekia Dabiešano kalnagūbrį. Yra karstinių reljefo formų ir urvų. Musoninis subtropinis klimatas. Sausio mėn. temperatūra nuo –3 °C iki 3 °C, liepos – 24–29 °C. Per metus iškrinta 600–1200 mm kritulių. Henano šiaurėje teka Huanghe, pietuose – Huaihe. Kalnuose – miškai (daugiausia lapuočių).
Kasama akmens anglys, geležies, mangano, molibdeno rūdos, boksitas, piritas, žėrutis, grafitas, gaunama nafta. Henano vakaruose, prie Huanghės, yra Sanmensia hidroelektrinė. Žemės ūkio mašinų, kasybos įrangos gamyba, metalurgija, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos, tekstilės (medvilnės, šilko), maisto pramonė. Amatai (lako dirbinių gamyba). Henanas – vienas svarbiausių Kinijos žemės ūkio regionų. Apie 50 % teritorijos užima dirbamoji žemė (didesnė jos dalis drėkinama). Daugiausia auginama kviečiai (I vieta Kinijoje pagal kviečių derlių), dar ryžiai, kukurūzai, miežiai, sojos, japoniniai sorgai, soros, valgomieji batatai, vilnamedžiai, sezamai, arachiai, tabakai, arbatmedžiai, rapsai. Sodininkystė. Veisiami galvijai, naminiai paukščiai. Šilkininkystė. Miškuose renkami sakai, tungamedžių vaisiai (iš jų gaunamas aliejus), kamštenių žievė. Per Henano teritoriją eina Pekino–Guangdžou magistralinis geležinkelis.