Élzbutas Henrikas 1937 11 04Verbūnai (Gruzdžių vlsč., Šiaulių apskr.), lietuvių statybos inžinierius. Dr. (technol. m.; techn. m. kand. 1971).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1965 baigęs Kauno politechnikos institutą (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas) dėstė jame. 1970–78 Statybinių medžiagų ir konstrukcijų probleminės laboratorijos vedėjas, 1992–95 Statybos, 1995–2006 Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; vyresnysis mokslo darbuotojas (1976); docentas (1982). Stažavo SSRS mokslų akademijos Geologijos, mineralogijos ir petrografijos institute (1968), Kijevo inžineriniame institute (1982, 1987).
Henrikas Elzbutas
Mokslinė veikla
Mokslinių darbų svarbiausios sritys: statybinių medžiagų savybių ir struktūros, gaminių ir jų gamybos technologijų tyrimai, neardomųjų metodų taikymas. Paskelbė daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių. 2 išradimai.
Knygos
Parašė 8 mokomąsias knygas, tarp jų – Statybinių medžiagų savybių ir struktūros ypatybių tyrimo metodai (2007). Parengė informacinių leidinių: Statybos mokslo ir studijų raida Lietuvos universitetuose (su J. Deltuva ir P. Vainiūnu, 2000), Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų katedra 1922–1924, 1956–2006 (su J. Deltuva, 2006).