Hekus Mañtas, Monte, Monts 1273, Didžiojo prūsų sukilimo (1260–74) prieš kryžiuočius žymiausias vadas. Notangas.
Jaunystėje, vokiečių paimtas įkaitu, Magdeburge išėjo riterio mokslus, išmoko vokiškai. Paleistas grįžo į Notangą. Nelaisvėje įgytas karybos žinias pritaikė kovai su Vokiečių ordinu. 1260 prūsams sukilus Herkus Mantas buvo išrinktas notangų vadu. 1261 01 22 sumušė kryžiuočius ir jų talkininkus kryžininkus Pakarvių mūšyje (į pietvakarius nuo Karaliaučiaus, prie Brandenburgo); ši pergalė paskatino sukilimo plėtotę. 1262 pradžioje su kelių gretimų prūsų žemių (sembų, varmių, bartų) sukilėliais buvo apgulęs Karaliaučiaus pilį; per puolimą sunkiai sužeistas. 1263 pavasarį vadovavo prūsų sukilėlių žygiui į Pavyslį, užėmė Kulmo miestą. Grįždamas Pamedėje, ties Liubava (į pietus nuo Osterodės), sumušė juos persekiojančią Vokiečių ordino kariuomenę (žuvo didysis magistras Helmerichas, maršalas Dietrichas, apie 40 riterių, daug eilinių karių).
Herkaus Manto paminklas Klaipėdoje (1986, skulptorius V. Mačiuika, © LATGA, 2020)
Po Herkaus Manto vadovaujamų sukilėlių pergalių didžioji Prūsos krašto dalis laikinai išsivadavo iš Vokiečių ordino valdžios. Sukilimo pabaigoje veikė su mažu kovotojų būreliu krašto gilumoje, traukėsi į šiaurę, kur buvo silpnesnės kryžiuočių jėgos. Slapstėsi, kryžiuočių nužudytas (manoma, kad į pietus nuo dabartinių Narkyčių, Nadruvos žemėje).
1777
Herkaus Manto gyvenimas ir kova įkvėpė meno kūrėjus. J. Grušo drama Herkus Mantas (išleista ir pirmą kartą pastatyta 1957, LSSR valstybinė premija) ne kartą statyta Lietuvos teatruose. Pagal ją Lietuvos kino studijoje pastatytas filmas Herkus Mantas (režisierius M. Giedrys, 1972), G. A. Kuprevičius sukūrė operą Prūsai (1996, pastatyta 1997, 2018). 1986 Klaipėdoje atidengtas paminklas Herkui Mantui (skulptorius V. Mačiuika).
2271
L: R. Jasas Didysis prūsų sukilimas Vilnius 1959; M. Springborn Paskutinis prūsų sukilėlis Vilnius 1992.
-Mantas; -Montė