hipokámpas (lot. hippocampus), galinių smegenų žievės sritis, esanti abiejų pusrutulių smilkininių skilčių vidinėje pusėje po šoninių skilvelių apatiniu ragu. Svarbi limbinės sistemos dalis, reguliuoja motyvaciją, emocijas, mokymąsi ir atmintį.
Hipokampą sudaro dvi susikibusios senõsios žievės juostelės – dantytasis vingis su tikruoju hipokampu ir ramstis – pereinamoji zona tarp tikrojo hipokampo ir galinių smegenų smilkininės skilties naujosios žievės. Vienoje pusėje ramstis pereina į tikrąjį hipokampą, kitoje pusėje – į parahipokampo vingio žievę. Tikrasis hipokampas (dar vadinamas amono ragu, cornu amonis; CA) yra dalijamas į kelias zonas – CA1, CA2, CA3 ir CA4. Skirtingų zonų neuronai kontaktuoja tarpusavyje, t. p. su ramsčio bei dantytojo vingio neuronais.
Tikrojo hipokampo ir dantytojo vingio žievė vadinama senąja žieve, nes, skirtingai nuo šešiasluoksnės naujosios žievės, ji yra tik trisluoksnė. Kitaip nei naujojoje žievėje, jos paviršiuje yra daugiaformis sluoksnis, o gilumoje molekulinis sluoksnis – abu panašūs į atitinkamus naujosios žievės sluoksnius. Dantytojo vingio žievės vidurinį sluoksnį sudaro maži grūdėtieji neuronai, tikrojo hipokampo – dideli piramidiniai neuronai. Piramidinių neuronų aksonai hipokampo paviršiuje susirenka į pluoštą, vadinamą hipokampo spurgu, kuris pasibaigus hipokampui pereina į skliautą – nervinių skaidulų laidą, jungiantį hipokampą su pogumburio speniniais kūnais. Prie hipokampo skliautas prasideda dviem skliauto kojytėmis, kurios kyla į viršų ir po didžiąja smegenų jungtimi susijungia į skliauto kūną, kuris nusileisdamas į pogumburį suskyla į du skliauto šulus. Prieš skliauto kūną susidaro hipokampo jungtis, per kurią skirtingų pusių hipokampo neuronai pasikeičia skaidulomis.
Geriausiai žinoma hipokampo funkcija yra trumpalaikis informacijos išlaikymas (trumpalaikė atmintis) ir jos perkėlimas į ilgalaikę atmintį kitose galinių smegenų srityse. Per entorininę žievę, esančią parahipokampo vingio priekinėje dalyje, hipokampas gauna nervinius signalus iš įvairių galinių smegenų naujosios žievės sričių. Papildomos, moduliuojančios nervinės skaidulos iš galinių smegenų pertvarinių branduolių hipokampą pasiekia per skliautą ir tiesiogiai iš migdolinio kūno. Pagrindinis iš hipokampo išeinančių (eferentinių) skaidulų kelias yra skliautas, bet dalis išeinančių nervinių skaidulų grįžta atgal į entorininę žievę ar kitas galinių smegenų žievės sritis. Per skliautą dalis hipokampo eferentų pasiekia pertvarinius ir priešreginius branduolius, priekinę dalį juostinio vingio žievės. Vis dėlto didžioji hipokampo eferentų dalis baigiasi arba gumburo priekiniuose branduoliuose, arba pogumburio speninio kūno branduoliuose. Iš speninių kūnų per speninį gumburo pluoštelį nerviniai signalai t. p. perduodami į priekinius gumburo branduolius. Taigi didžioji hipokampe kylančių signalų dalis tiesiogiai arba netiesiogiai perduodama į priekinius gumburo branduolius, o iš jų – į juostinį vingį. Nervinių impulsų kelias, prasidėjęs hipokampe, per skliautą pasiekia speninius kūnus, o iš jų per priekinius gumburo branduolius – juostinio vingio ir entorininę žievę parahipokampo vingyje, iš ten vėl sugrįžta į hipokampą; šis kelias dar vadinamas Papezo grandine.
Abipusis hipokampo ir gretimų žievės sričių pažeidimas arba tarpinių smegenų sričių (speninių kūnų ar priekinio gumburo branduolio) pažeidimas sukelia anterogradinę amneziją, kai nauji prisiminimai apie faktus ir įvykius negali būti sukuriami. Po tokio pažeidimo pasireiškianti retrogradinė amnezija nebūna sunki, nes ilgalaikės atminties informacija yra saugojama kitose galinių smegenų žievės srityse.
-amono ragas; -Papezo grandinė
3205