Horòdlės susitarmai, Horodlės privilegija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės atstovų susitarimas, sudarytas 1413 10 02 Horodlėje. Po Žalgirio mūšio (1410) sustiprėjo Lenkijos tarptautinė padėtis, susidarė galimybių jos hegemonijai Vidurio rytų Europoje klostytis, bet tam trukdė Torunės taika (1411). Horodlės susitarimais siekta iš naujo sureguliuoti Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, valdovų Jogailos ir Vytauto santykius, parodyti abiejų valstybių vieningumą rengiantis karui (įvyko 1414) su Vokiečių ordinu.
Horodlėje sudaryti 3 aktai: valdovų Jogailos ir Vytauto, Lietuvos didikų, Lenkijos ponų.
Jogailos ir Vytauto akte valdovai pažymi, kad, norėdami apsaugoti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę nuo Vokiečių ordino, ją iš naujo prijungia prie Lenkijos karalystės. Bažnyčioms garantuoja tokias pat privilegijas kaip Lenkijos karalystėje. Katalikų tikėjimo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponai ir bajorai irgi naudosis tokiomis pat teisėmis kaip ir Lenkijos ponai bei bajorai. Jiems patvirtintas tėvoninių ir dovanotų žemių valdymas. Abiejų valstybių elitas įpareigojamas ištikimai tarnauti Jogailai ir Vytautui, t. p. jų įpėdiniams, pastarųjų nerinkti vieniems be kitų žinios. Lietuvių ponų ir bajorų 47 šeimoms suteikti lenkų herbai. Tik juos gavusieji ir tik katalikai galėjo naudotis duotomis privilegijomis; taip neteko teisinės galios ankstesnės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų privilegijos. Lenkijos pavyzdžiu steigiamos Vilniaus ir Trakų vaivadijos, vaivadų ir kaštelionų pareigybės.
valdovų Jogailos ir Vytauto Horodlės aktas (Krokuvos nacionalinis muziejus)
Lietuvos didikų akte konstatuojama, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai, atsidėkodami už Lenkijos bajorų įsipareigojimą juos remti, pasižada, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė bus unijoje su Lenkijos karalyste, be lenkų bajorų žinios nepradės karo; skelbiama ištikimybė Jogailai ir Vytautui, šiam mirus, jo įpėdinį pasižadama rinkti tik pritarus Lenkijos karaliui ir luomams.
Lenkų ponų akte pažymima, kad, siekdami vienybės, jie lietuvių bajorams suteikė lenkų herbus su teise juos paveldėti. Manoma, kad tuo lenkų bajorija siekė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pajungiančių Lenkijos karalystei (Karūnai) ryšių, išreikštų besiformuojančio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų luomo globa. Abi pusės pareiškė nepradėsiančios karo be vienos iš jų sutikimo.
Horodlės susitarimų aktuose deklaruojama Lietuvos katalikiškumas, Žemaitijos priklausomybė Lietuvai (abu teiginius ginčijo Vokiečių ordinas). Įsteigtos dignitorijos ir suteikti herbai leido Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės bajorus suvienyti į vieną luomą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo institucijos tęstinumo patvirtinimu lenkų ponai neteko galimybės inkorporuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės į Lenkijos karalystę, bet Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai turėjo taikstytis su Lenkijos siuzerenitetu. Jie gavo teisę dalyvauti Lenkijos karaliaus rinkimuose. Horodlės susitarimai – kompromisiniai.
P: Lietuvos TSR istorijos šaltiniai t. 1 Vilnius 1955. L: 1413 m. Horodlės aktai / Akty Horodelskie z 1413 roku: dokumentai ir tyrinėjimai (sudarė J. Kiaupienė, Lidia Korczak) Vilnius 2013; W. Semkowicz Braterstwo szlachty polskiej z bojarstwem litewskiem w unii horodelskiej 1413 roku / Polska i Litwa w dziejowym stosunku Warszawa 1914; S. Kutrzeba Unia Polski z Litwą / Polska i Litwa w dziejowym stosunku Warszawa 1914.
683