imunosupresántai (imuno… + lot. suppressus – prislopintas), vaistai, kurie slopina imuninę sistemą ir dalyvauja organizmo biocheminiuose procesuose. Vartojami lėtinėms kraujo, onkologinėms, inkstų, reumatinėms, virškinimo, odos, autoimuninėms ir kitoms ligoms gydyti. Imunosupresantai skirstomi į antimetabolitus ir alkilinančius preparatus (pvz., ciklofosfamidas, chlorambucilas); imunosupresinės savybės būdingos ir gliukokortikoidams. Antimetabolitai prisijungia prie fermentų, dalyvaujančių ląstelių sintezėje, ir sustabdo ląstelės veiklą. Imunokompetentinės ląstelės nebedalyvauja imuniniame atsake – nereaguoja į antigeną, negamina citokinų, antikūnų. Alkilinantys preparatai veikia deoksiribonukleorūgšties (DNR) grandinėje ir imunosupresantus alkilinanti grupė suardo ryšius tarp DNR spiralių. Veikia visose fazėse besidauginančias, ypač kraujo, ląsteles.
543