Bahrianyj Ivan (ukr. Іван Багряний; Ivanas Bahriãnas), tikr. Lozovjahyn (ukr. Лозов'ягін) 1907 10 02Kuzemyn (Ochtyrkos rj., Sumų sr.) 1963 08 25Schwarzwald, ukrainiečių rašytojas. Priklausė ukrainiečių rašytojų grupuotei Mars (1926–29). Poezijos rinkinyje Iki uždraustų ribų (Do mež zakazanych 1927), poemoje Ave Maria (1929) vyrauja istoriosofiniai motyvai, aukštinama laisvė. Eiliuotame istoriniame romane Uolelė (Skel'ka 1930) vaizduojama Rusijos stačiatikių bažnyčios ekspansija į Ukrainą. 1932 suimtas, kalėjo Charkovo kalėjime. Čia parašė filosofinę poemą Auksinis bumerangas (Zolotyj bumerang 1946). Nuo 1945 gyveno emigracijoje Vokietijoje. Organizavo ukrainiečių išeivijos literatūrinę veiklą. Romanas Getsemanės sodas (Sad Getsymanskyj 1950) turi autobiografinių bruožų. Apysakose Tigrų gaudytojai (Tygrolovy 1944, visas variantas 1946–47), Ugnies ratas (Ognenne kolo 1953), pjesėse Morituri, Generolas (abi 1947) vyrauja ukrainiečių tautos genocido sovietų valdžios metais tema. Pokario metais sukurtame pamflete Kodėl aš nenoriu grįžti į SSRS (Čomu ja ne choču povernutysja do SRSR; išverstas į anglų, ispanų, italų kalbas) pasmerkė priverstinį išeivių grąžinimą į SSRS.
546