jaunmo mokyklà, alternatyvi ugdymo įstaiga, suteikianti bendrąjį pagrindinį išsilavinimą, pradines darbo, ikiprofesines žinias, ugdanti gebėjimus ir įgūdžius.
Lietuvoje jaunimo mokykla skirta bendrojo ugdymo mokyklose nepritampantiems ir jų nelankantiems, turintiems mokymosi sunkumų ir mokymosi motyvacijos problemų 12–18 metų jaunuoliams. Į jaunimo mokyklas priimami 6–10 klasių mokiniai. Tikslas – padėti jiems mokytis, pasirengti tolesniam mokymuisi ir gyvenimui, spręsti asmenines problemas, ugdyti pasitikėjimą savimi, atsparumą neigiamai socialinei įtakai, stiprinti mokymosi motyvaciją. Ugdymo turinį sudaro bendrasis ugdymas, mokyklos nuožiūra pasirinktas darbinis arba ikiprofesinis rengimas (siuvimas, metalo apdirbimas, radiotechnika, autošaltkalvystė ir kita), papildomas ugdymas (keramikos, sporto, kulinarijos, piešimo, gamtininkų, turistų ir kiti būreliai). Ugdymo procesas diferencijuojamas ir individualizuojamas atsižvelgiant į mokinių poreikius, interesus, psichologinę ir fizinę brandą, turimą išsilavinimą, mokymosi motyvacijos ypatumus ir mokymosi sunkumų pobūdį. Pagal mokymo programą trūkstamų žinių mokiniai gali įgyti išlyginamojoje klasėje. Baigusieji jaunimo mokyklą laiko egzaminus ir toliau gali mokytis profesinėse arba vidurinėse bendrojo ugdymo mokyklose.
Jaunimo mokyklos pradėtos steigti 1993 dėl didėjančio mokyklos nelankančių mokinių skaičiaus.
Lietuvoje 2006 veikė 25 jaunimo mokyklos, jose mokėsi daugiau kaip 2000 mokinių. 2016 veikė 10 jaunimo mokyklų, jose mokėsi 750 mokinių. Vykdant mokyklų tinklo pertvarką kai kurios jaunimo mokyklos uždarytos (pvz., Radviliškyje), pertvarkytos į suaugusiųjų, suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrus ar mokyklas su jaunimo klasėmis (Marijampolėje, Alytuje, Kaune, Kėdainiuose, Panevėžyje), jaunimo klasės steigiamos bendrojo ugdymo mokyklose (2015/2016 veikė 84 jaunimo klasės 17 mokyklų, jose mokėsi 650 mokinių). Jaunimo mokyklos veikia Vilniuje (Jono Ivaškevičiaus, Gijos), Šiauliuose (Normundo Valterio).
2089