Jekaterina I (aliejus, apie 1725, dailininkas Heinrichas Buchholzas, Ermitažas)

Jekaterina I (aliejus, apie 1725, dailininkas Heinrichas Buchholzas, Ermitažas)

Jekaterinà I, tikr. Marta Skawrońska 1684 04 15Jekabpilis 1727 05 17Sankt Peterburgas, Rusijos imperatorė (1725–27). Į Latviją persikėlusio Lietuvos valstiečio duktė.

Per Šiaurės karą Rusijos kariuomenei 1702 užėmus Alūksnę, pateko į nelaisvę, vėliau – į A. Menšikovo (vienas Petro I artimųjų) namus. Nuo 1703 buvo neoficiali, nuo 1712 – oficiali Petro I žmona. Jį lydėjo užsienio kelionėse ir karo žygiuose. 1722 paskelbta sosto įpėdine, 1724 karūnuota. Vyrui mirus (1725), gvardijos pulkų padedama tapo imperatore.

Valstybės reikalus daugiausia sprendė Jekaterinos I 1726 įkurta Aukščiausioji slaptoji taryba (vadovavo A. Menšikovas), užsienio politika rūpinosi A. Ostermannas (1726 sudaryta prieš Didžiąją Britaniją nukreipta sąjunga su Austrija ir Ispanija).

Jekaterinai I pritariant 1725 įkurta Rusijos mokslų akademija. Iš Jekaterinos I 8 vaikų išgyveno 2 dukterys: Holšteino hercogiene tapusi Anna (būsimojo imperatoriaus Petro III motina) ir būsimoji imperatorė Jelizaveta. Sostą Jekaterina I testamentu perdavė Petro I vaikaičiui Petrui II.

K. Sabaliauskaitė apie Jekateriną I parašė istorinį romaną Petro imperatorė (2 knygos, 2019–21).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką