Noreikà Jonas (slap. Generolas Vėtra) 1910 10 08Šukioniai (Pakruojo vlsč.) 1947 02 26Vilnius, Lietuvos karo ir pasipriešinimo nacių bei sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas. Teisininkas. Kapitonas (1939).
Veikla
1931 baigęs Karo mokyklą Kaune 1931–33 tarnavo 7-ajame pėstininkų pulke Klaipėdoje. 1934–39 dėstė Karo mokykloje. Redagavo žurnalą Kariūnas, rašė publicistinius straipsnius, noveles, parašė romaną Penki broliai; spausdinamas romanas 1940 sunaikintas sovietų okupacinės valdžios. 1938 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetą. Nuo 1939 dirbo Lietuvos kariuomenės teisme. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, 10 28 iš kariuomenės atleistas.
Jonas Noreika
Plungės valsčiuje subūrė Tautinio darbo apsaugos kuopą (veikė Lietuvių aktyvistų fronto sudėtyje). Su ja dalyvavo antisovietiniame 1941 Birželio sukilime; nuginklavo grupę besitraukančios SSRS kariuomenės karių. 1941 08 03 Lietuvos laikinosios vyriausybės paskirtas Šiaulių apskrities viršininku (pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, vokiečių okupacinės administracijos buvo įtrauktas į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą, dėl to viešojoje erdvėje esama nuomonių, kad prisidėjo prie Holokausto). Dalyvavo antinaciniame pasipriešinime, buvo Lietuvių fronto karinės organizacijos Kęstutis Šiaulių apskrities štabo viršininkas. 1942 rudenį Kaune su kitais įkūrė antinacinio pasipriešinimo organizaciją Lietuvių vienybės sąjūdis. 1943 02 23 gestapo suimtas, 1943 03–1945 01 kalintas Stutthofo koncentracijos stovykloje. SSRS karinės valdžios buvo sulaikytas Rytų Prūsijoje, tikrintas NKVD filtraciniuose punktuose Rytų Vokietijoje.
1945 05 05 mobilizuotas į SSRS rezervinę kariuomenę tarnavo eiliniu. Demobilizuotas 1945 11 atvyko į Vilnių, pradėjo dirbti LSSR Mokslų akademijoje juriskonsultu. Ėmė telkti antisovietinio pogrindžio organizacijas ir partizanus: su kitais 1946 01 įkūrė ir vadovavo Lietuvių tautinei tarybai (politiniam vadovavimui) ir prie jos – Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms (jų vyriausioji vadovybė pretendavo vadovauti partizanams). Rengė kreipimąsi į gyventojus dėl ginkluoto sukilimo Lietuvoje ir atsišaukimą į pasaulio tautas, kad jos padėtų atkurti nepriklausomybę. 1946 03 15 paskyrė Žemaičių legiono vadą J. Semašką vietoj legiono kuriamos Lietuvos ginkluotųjų pajėgų Šiaulių apygardos vadu. J. Noreika buvo išduotas ir 1946 03 16 su Lietuvių tautinės tarybos veikėjais S. Gorodeckiu, O. Lukauskaite‑Poškiene ir kitais LSSR Valstybės saugumo liaudies komisariato suimtas. LSSR Vidaus reikalų ministerijos karo tribunole visą atsakomybę prisiėmė sau. Atsisakė teisėjų siūlymo rašyti prašymą, smerkiantį savo ir bendražygių veiklą ir taip išsaugoti gyvybę. Pareiškė nepripažįstantis tribunolo ir sovietų okupacinės valdžios legitimumo. 1946 11 22 nuteistas mirties bausme, sušaudytas Valstybės saugumo ministerijos (nuo 1954 – KGB) pastato Vilniuje rūsyje. Palaikai slapta užkasti Tuskulėnų dvaro parke. 1991 05 27 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo reabilituotas (po mirties).
Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas
Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (1997, po mirties).
2004 11 02 J. Noreikos palaikai palaidoti Tuskulėnų rimties parke įrengtame kolumbariume.
Generolas Vėtra; -Jonas Noreika
L: V. Ašmenskas Generolas Vėtra Vilnius 1998.