jòninė derm (pagal sen. graikų jonėnų genties pavadinimą), septynialaipsnė (heptatoninė) muzikos dermė. Garsaeilio pavyzdys: c‑d‑e‑f‑g‑a‑h‑c (alteruotų garsų nėra, pustoniai tarp III ir IV, VII ir I laipsnių). Nuo natūraliojo mažoro, pagrįsto tokiu pat garsaeiliu, skiriasi didesniu dermės laipsnių savarankiškumu (mažesnė priklausomybė nuo tonikos, VII laipsnis neturi mažorui būdingo veržlumo į I laipsnį) ir melodijų intonacine sandara (vyrauja ne trigarsinės, bet trichordinės, kvartų-kvintų intonacijos), todėl joninės dermės melodijos yra itin šviesaus, ramaus pobūdžio.

Joninė dermė minima antikos muzikos teorijos sistemoje, tik čia jos garsaeilis tiksliai nenustatytas. Viduramžių bažnytinių dermių sistemai (joninė dermė – vienuoliktoji dermė) priskiriama nuo 16 amžiaus. Joninė dermė paplitusi įvairių Europos tautų liaudies muzikoje, dažna monodinėse lietuvių liaudies dainų melodijose ir jas vartojančių lietuvių kompozitorių kūryboje.

2309

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką