Juozas Jurginis

Jurgnis Juozas 1909 02 15Vikonys (Anykščių vlsč.) 1994 07 05Vilnius, lietuvių istorikas, žurnalistas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1968). Habil. dr. (hum. m.; ist. m. dr. 1963).

Išsilavinimas ir veikla

1925–29 mokydamasis Ukmergės, Panevėžio, Rokiškio gimnazijose, pradėjo dalyvauti Lietuvos komunistų partijos (LKP) veikloje; 1929–34 kalintas Kauno ir Šiaulių kalėjimuose, IX forte. 1929, 1934, 1936–37 (su pertraukomis) studijavo Vytauto Didžiojo universiteto (iki 1930 Lietuvos universitetas) Technikos fakultete. Už aktyvų dalyvavimą komunistinės studentų Scientia draugijos veikloje administracine tvarka nubaustas 3 mėn. priverčiamųjų darbų Pravieniškių durpyne.

Juozas Jurginis

LKP pasiųstas Stokholme buvo tarpininkas LKP Centro komiteto ryšiams su Z. Angariečiu Maskvoje palaikyti (oficialiai – neetatinis Lietuvos žinių korespondentas); studijuodamas Stokholmo Aukštosios mokyklos Humanitariniame fakultete išmoko švediškai. 1938 Maskvoje suėmus Z. Angarietį Švedijos komunistų apklaustas. 1939 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, rinko aukas LKP. 1940 01–06 kaip Lietuvos žinių oficialus korespondentas gyveno Stokholme.

SSRS 1940 06 okupavus Lietuvą, 1940 kolaborantinės Liaudies vyriausybės paskirtas Užsienio reikalų ministerijos Politinio departamento direktoriumi, prisidėjo prie jos likvidavimo; vyko į Berlyną, Berną ir Romą perimti Lietuvos Respublikos ambasadų. Vėliau buvo Meno reikalų valdybos viršininko pavaduotojas. Per nacių okupaciją dirbo Vilniuje Lietūkyje; rėmė ir gelbėjo žydų inteligentus. 1946 baigė Vilniaus universitetą. 1945–48 Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos direktorius. Su P. Pakarkliu ir kitais iš Karaliaučiaus kr. į Vilnių parvežė vertingų lituanistikos bei prūsistikos rankraščių ir spaudinių. 1947–49 Vilniaus dailės instituto Meno istorijos katedros vedėjas. 1950–72 (su pertraukomis) dėstė Vilniaus universitete; profesorius (1968).

1948–91 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute (nuo 1990 Lietuvos istorijos institutas): 1948–51 ir 1956–72 direktoriaus pavaduotojas (apkaltintas kosmopolitizmu ir pažemintos pareigos – 1951–56 mokslinis bendradarbis), 1956–80 įvairių sektorių, 1980–83 Feodalizmo istorijos skyriaus vadovas (vedėjas). Sovietinės okupacinės valdžios buvo laikomas nepatikimu; tai trukdė jo moksliniam darbui. J. Jurginis – vienas Rytų Europos agrarinės istorijos simpoziumų rengėjų. Nuo 1968 priklausė Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinei geografų draugijai.

J. Jurginio mokslinei veiklai būdinga Lietuvos istorijos, kaip lietuvių tautos subjekto, traktavimas, gana laisvas marksizmo, sovietinių dogmų (marksizmas‑leninizmas) interpretavimas, platus humanitarinis akiratis, aiški ir sklandi minties raiška. Prisidėjo prie istorikų ugdymo.

Tyrimų sritis ir publikacijos

Pagrindinė mokslinių tyrinėjimų sritis – 13–18 a. Lietuvos visuomenės agrarinė, ūkio ir kultūros raida.

Svarbiausi veikalai: Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje (1962; daktaro disertacija), Renesansas ir humanizmas Lietuvoje (1965), Pagonybės ir krikščionybės santykiai Lietuvoje (1976), Lietuvos valstiečių istorija: Feodalizmo epocha. Iki aštuonioliktojo amžiaus (1978), Lietuvos kultūros istorijos bruožai (su I. Lukšaite, 1981), Lietuvos krikštas (1987). Vienas kolektyvinių leidinių Lietuvos TSR istorija (3 tomai, 1957–65), Lietuvių karas su kryžiuočiais (1964), Vilniaus miesto istorija (1 tomas, 1968), Lietuvos pilys (1971), Vilniaus universiteto istorija (1–2 tomas, 1976–77) autorių ir redaktorių.

Parašė Lietuvos TSR istorijos vadovėlio (kritikuotas už nukrypimus nuo oficialiosios ideologijos) vidurinėms mokykloms kelis variantus (1957–73), knygą Lietuvos meno istorijos bruožai (1960), mokslo populiarinamųjų knygų apie M. Katkų (1963), K. Liščinskį (1976), apie istoriją (1969), apie lietuvių kilmės legendas (1971), istoriją ir kultūrą, raganų persekiojimą (1984), tėvynės pažinimą (1989). Vienas Lietuvos TSR istorijos šaltinių 1 tomo (1955) sudarytojų.

Spaudai parengė chrestomatinių istorinių ir etnografinių kelionių aprašymų rinkinių, išvertė Henriko Latvio kroniką ir Wartberge’s kroniką (Livonijos kronikos, 1991; t. p. parašė įvadą ir paaiškinimus). Parašė atsiminimus: Kelionių novelės (1988), Susitikimai tėvų namuose (1999).

Apdovanojimai

LSSR valstybinė premija (1958, 1969 ir 1981).

-Juozas Jurginis

L: B. Kašauskienė, A. Šiškienė Juozas Jurginis: Literatūros rodyklė Vilnius 1986.

1781