Vėbrà Juozas 1901 04 20Gentyniai (Jūžintų vlsč., Rokiškio apskr.) 1994 02 09Durham (Konektikuto valstija, Jungtinės Amerikos Valstijos; perlaidotas Vilniuje), Lietuvos išeivijos chemikas. Pulkininkas (1934). Dr. (1930).
Išsilavinimas, karinė ir mokslinė veikla
Dalyvavo nepriklausomybės kovose su Sovietų Rusijos, 1920 09 21–10 01 – su Lenkijos kariuomene. 1921–23 mokėsi Fontainebleau aukštojoje artilerijos karo mokykloje. 1923 baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1928 – Tulūzos universitetą. 1930–32 dirbo Krašto apsaugos ministerijoje, 1938–40 Ginklavimo valdyboje, nuo 1938 Tyrimų laboratorijos vedėjas. 1940–43 Vytauto Didžiojo universiteto Organinės technologijos katedros vedėjas. Dalyvavo Birželio sukilime (vienas organizatorių ir vadovų), rengiant Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktą. Nacių Vokietijos okupacijos metais įsitraukė į antinacinę rezistenciją. 1944 gestapo suimtas, kalintas. 1946–49 gyveno Paryžiuje, nuo 1949 – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dirbo įvairiose bendrovėse sprogstamųjų medžiagų tyrėju. 1976–77 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas. Paskelbė 18 mokslinių straipsnių, padarė 13 išradimų.
Juozas Vėbra
Knygos
Parašė knygas: Chemijos pagrindai: įvadas į neorganinės chemijos pradžią (1932), Bendroji chemija (1934), Polichloro dimetilsulfidai ir jų homologai (1937), Organinė technologija (1940–43), Natūralūs ir sintetiniai tanidai (1944). Bendradarbiavo Lietuvių enciklopedijoje.
Apdovanojimai
Gedimino (1932), Vytauto Didžiojo (1938) ordinai ir Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (2001; po mirties).