Kaišiadorių apskritis

Kaišiadori apskrits, administracinis teritorinis vienetas, 1915–19 ir 1946–50 buvęs tarp Vilniaus ir Kauno.

Sudarė 1915 11 23 vokiečių okupacinė valdžia. Plotas 1917 buvo 2030 km², 1949 – 1292 km². 1917 buvo 61 440 gyventojų. Centras – Kaišiadorys. 1915–16 apskritis priklausė Oberosto Vilniaus, 1916–17 – Vilniaus-Suvalkų, 1917–18 – Lietuvos sričiai.

1919 panaikinus Kaišiadorių apskritį didesnė jos teritorijos dalis priklausė sudarytai Trakų apskričiai (centras Kaišiadorys).

Kaišiadorių apskritis vėl sudaryta 1946 04 24; jai priklausė buvusios Trakų apskrities Kaišiadorių, Žaslių, Žiežmarių ir Kauno apskrities Kruonio bei Rumšiškių valsčiai. 1949 buvo vienas apskrities pavaldumo miestas (Kaišiadorys), penki miesteliai, šeši valsčiai (Gegužinės, Kaišiadorių, Kruonio, Rumšiškių, Žaslių, Žiežmarių) ir 60 apylinkių.

1950 06 20 apskritis pertvarkyta į Kaišiadorių rajoną, dalis teritorijos atiteko Vievio rajonui ir Žiežmarių rajonui.