kaitýba, flèksija (lot. flexio – lenkimas, lankstymas), to paties žodžio įvairių gramatinių formų darymas. Sintetinėse kalbose kaityba yra svarbiausia žodžių ryšių reiškimo priemonė. Analitinėse kalbose tą vaidmenį atlieka žodžių tvarka, sakinio intonacija, tarnybiniai žodžiai. Lietuvių kalbai, iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų geriausiai išlaikusiai sintetinę sandarą, žodžių kaityba yra labai svarbi. Jai būdingi šie kaitybos tipai: linksniavimas (vardažodžių, įvardžių), asmenavimas (veiksmažodžių), laipsniavimas (daugumos būdvardžių, kai kurių prieveiksmių), įvardžiuotinių formų darymas (daugumos būdvardžių, dalyvių, kai kurių įvardžių). Svarbiausios lietuvių kalbos kaitybos priemonės yra galūnės ir kaitybos priesagos. Galūnės žymi žodžio formos sintagminius ryšius su kitomis formomis ir jos vietą atitinkamos morfologinės kategorijos (linksnio, skaičiaus, asmens ar kitos) sistemoje. Kaitybos priesagos daugiausia žymi žodžio formos paradigminius ryšius.
2352