Munk Kaj (Kajus Mùnkas) 1898 01 13Maribo (Lolland’o sala) 1944 01 04Hørbylunde (prie Silkeborgo, Århuso amtas), danų rašytojas. Baigė Kopenhagos universiteto Teologijos fakultetą. Vedersø parapijos (Vakarų Jutlandija) evangelikų liuteronų kunigas. Nuo 1924 dirbo literatūrinį darbą. Po Danijos okupacijos per II pasaulinį karą tapo pasipriešinimo judėjimo dalyviu. Suimtas gestapo; nušautas. Pirmame reikšmingame kūrinyje – eiliuotoje dramoje Idealistas (En idealist 1923–24, išleista 1928) aprašoma vienišos asmenybės, susidūrusios su gėrio ir blogio problema, likimas. Svarbiausioje dramoje Žodis (Ordet 1925, filmas 1955, režisierius C. T. Dreyeris) vaizduojama religinio tikėjimo jėga. Dramoje Pragare (I brændingen 1926, išspausdinta 1929) aprašomas danų kritikas G. Brandesas. Dramose Pergalė (Sejren 1936), Diktatorė (Diktatorinden 1938) ryšku stiprios asmenybės, antžmogio idėjos. Dramoje Jis sėdi ant verdančio puodo (Han sidder ved smltediglen 1938) kritikuojamas nacizmas. Istorinėje dramoje Nilsas Ebesenas (Niels Ebbesen 1942) kuriamas ryškus paveikslas riterio, 1340 surengusio sukilimą prieš holšteiniečius Danijoje; pjesė nacių uždrausta. Nelegaliai išleido eilėraščių rinkinius Prisiekite, vaikinai (Svoerg det, drenge 1941), Jauna Šiaurė (Det unge Nord 1942), Danija. Apie žmones ir šalį (Danmark. Lidt om folk og fædreland 1943), Paskutiniai eilėraščiai (Sidste digten 1944). Dar parašė straipsnių, esė, pamokslų (rinkiniai Dangus ir žemė / Himmel og jord 1938, Prie Babilono upių / Ved Babylons floder 1941, Žodžių kardu / Med ordets sværd 1942).
2271