kalėdà (r. sl. koliada < lot. Calendae – pirmoji mėnesio diena), valstiečių ir miestiečių duoklė maisto produktais, duota apie Kalėdų šventes feodalams ir katalikų dvasininkams.
Valstiečių ir miestelių gyventojų kalėda 17 a. buvo nustatyto dydžio – du grašiai nuo ūkio. Magdeburgo teisę turintys miestai kalėdą davė pinigais ir prekėmis vaivadai, kaštelionui ir kitiems aukštiems valstybės pareigūnams.
Po 1861, pagal tradiciją, išliko dvasininkų kalėda, duodama jiems per kalėdojimą prieš Kalėdas ir po jų.
1101