kálkinės tršos, kalkinės medžiagos, naudojamos dirvožemiams kalkinti. Gaunamos iš kalkinių žaliavų, kurios skirstomos į kietąsias (dolomitai, klintys, kreida) ir minkštąsias, arba puriąsias (ežerinis mergelis, ežerų kreida, karbonatingi sapropeliai, karbonatiniai tufai). Iš kietųjų kalkinių žaliavų gaminamos pramoninės kalkinės trąšos (degtos kalkės, dolomitmilčiai, gesintos kalkės, klintmilčiai). Kietosios kalkinės trąšos skirstomos į tris grupes: dolomitinius klintmilčius (42–55 % CaO, 0,9–9,0 % MgO), dolomitmilčius (30–32 % CaO, 18–20 % MgO), klintmilčius (55–56 % CaO, iki 0,9 % MgO). Kaip kalkinės trąšos naudojamos ir pramoninės atliekos (cukraus fabrikų atliekos, cemento dulkės, skalūnų pelenai). Kalkinės trąšų pagrindiniai duomenys pateikiami lentelėje.
| Drėgnis (%) | CaO ir MgO kiekis sausoje medžiagoje (%) | |
|---|---|---|
| klintmilčiai | iki 8 | 42–56 |
| dolomitmilčiai | iki 8 | 39–54 |
| ežerinis mergelis | iki 30 | 14–42 |
| degtos kalkės | … | iki 100 |
| gesintos kalkės | … | iki 75 |
| karbonatinis tufas | iki 50 | 39–54 |
| karbonatingas sapropelis | iki 50 | 46–55 |
| skalūnų pelenai | … | 44–59 |
| cemento dulkės | 0–2 | 20–45 |
| kalkių purvas (defekatas) | iki 50 | iki 42 |
Kalkinės trąšos (pvz., mergelis) jau buvo naudojamos 1 amžiuje (dabartinėje Prancūzijos, Didžiosios Britanijos teritorijoje). Daugelyje Europos šalių plačiau jas naudoti pradėta 16 amžiuje. Lietuvoje kietųjų kalkinių žaliavų daugiausia yra šiaurinėje dalyje, pvz., Petrašiūnų telkinys (Pakruojo rj. savivaldybės teritorijoje), Karpėnų ir Menčių telkiniai (Akmenės rj. savivaldybės teritorijoje). Klintis iš Menčių telkinio smulkina Akmenės statybinių medžiagų kombinatas (jo pagamintais klintmilčiais pakalkinama apie 80 % visų kalkinamų Lietuvos dirvožemių). Minkštųjų kalkinių žaliavų telkinių yra apie 600, jų ištekliai (skaičiuojant CaCO3) apie 28 mln. tonų. Cukraus fabrikai kasmet sukaupia apie 50 000 t kalkių purvo.
2262
-trąšos