Kanãdos literatūrà kuriama anglų ir prancūzų kalbomis.

Literatūra anglų kalba

Literatūra anglų kalba pradėta kurti 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje. Iš pradžių daugiausia sekta anglų literatūra. Prozininkų J. Richardsono (1796–1852) ir R. Leprohon (1829–79) kūryboje reiškiamas susižavėjimas Kanados laukine gamta, ryšku Vakarų Europos literatūros stiliaus ir temų įtaka. Buvo užrašomos ir verčiamos indėnų ir Kvebeko gyventojų istorijos. Pirmieji poetai (O. Goldsmithas, 1794–1861, Ch. Sangsteris, 1822–93) didingai ir vaizdingai parodė kanadietišką gamtovaizdį. Populiariausi buvo politiniai ir autobiografiniai kūriniai. T. McCullocho (1776–1843), T. Ch. Haliburtono, J. Howe (1804–73) socialinė ir moralinė kritika atskleidė gyvenamojo meto politines nuostatas. Pažymėtini tyrinėtojų, keliautojų ir kolonistų A. Henry (1739–1824), S. Hearne’o (1745–92), A. Mackenzie, C. P. Traill (1802–99), S. Moodie užrašai. Pasakojimai varijuoja nuo romantiškų nuotykių ir nelaisvės istorijų (J. Jewittas, 1783–1821) iki tikslių aprašymų. S. Moodie realistiniame kūrinyje Kuriantis brūzgynuose (Roughing It in the Bush 1852) aprašė įsikūrimo Kanadoje sunkumus, S. Allison (1845–1937), G. Binnie-Clark (1871–1955) pavaizdavo Vakarų pakrantės apgyvendinimą. Nacionalinė literatūra pradėjo formuotis po 1867. Susidomėjimas nacionaline kultūra atsispindi romantizuotuose Kanados istorijos aprašymuose ir svarstymuose apie šalies politinę ateitį (W. Kirby, 1817–1906, J. De Mille’is, 1833–80). Politinės temos būdingos W. D. LeSueuro (1840–1917), J. Watsono (1847–1939) kūriniams. Buvo rašomos knygos vaikams (M. Marshall Saunders, 1861–1947, L. M. Montgomery). R. Barras (1850–1912), Ch. W. Gordonas (1860–1937) sukūrė romantinių istorinių ir nuotykių romanų, S. Leacockas – satyrinių kūrinių, Ch. Heavysege’as (1816–76), J. Hunter-Duvaras (1821–99) – dramų. Poetai ir smulkiosios prozos kūrėjai Ch. G. D. Robertsas ir D. C. Scottas, poetai I. V. Crawford (1850–87), A. Lampmanas, W. W. Campbellis, W. B. Carmanas, žinomi Konfederacijos grupės vardu, turėjo įtakos Kanados poezijai. Paveikti vėlyvųjų anglų romantikų ir Jungtinių Amerikos Valstijų transcendentalistų jie ieškojo paprastesnių būdų proza aprašyti Kanados gamtos grožį ir tikrovę, svarstė dvasines problemas. D. C. Scottas su užuojauta pasakojo apie Kvebeko gyventojų ir indėnų gyvenimą. Ch. G. D. Robertsas ir E. T. Setonas detaliai vaizdavo gamtą. 20 a. pradžioje pradėjo ryškėti tautinės tapatybės problemos. Buvo populiarios šeimos sagos (F. Ph. Grove’as, 1879–1948, M. de La Roche, L. G. Salverson, 1890–1970). F. Ph. Grove’o kūriniuose vaizduojamas imigrantų gyvenimas, Kanados socialiniai sluoksniai. M. de La Roche šeimos kronikoje Jalna (1927–60) šlovinama Didžioji Britanija. Karo tematika ryšku R. J. C. Steado (1880–1959), Ph. Childo (1898–1978), D. Le Pano (1914–98), T. Findley, A. Nowlano (1933–83) kūryboje. Socialinis konfliktas Vancouveryje Didžiosios depresijos metais aprašomas I. Baird (1901–81) romanuose. J. G. Sime (1868–1958), M. Macbeth (1878–1965) pasakojo, kaip moterų gyvenimą, ypač miesto aplinkoje, varžo socialinės ir biurokratinės normos. M. E. Callaghanas vaizdavo nusikalstamumą ir nepriteklių, kėlė krikščioniškos meilės idėją. E. Carr rašė apie Vakarų pakrantės indėnus, susižavėjusi vaizdavo Kanados laukinius miškus, E. P. Johnson (1861–1913), Pilkoji Pelėda – indėnų gyvenseną. M. Denison (1893–1975) satyrinėse pjesėse kritikavo ankstesnio teatro nacionalizmą ir iškilmingumą. H. Voadenas (1903–91) scenai pritaikė vokiečių ekspresionizmo techniką. O. Ryanas (1904–88) dramą naudojo kaip kairiojo socialinio protesto formą. 1920 Montréalyje susikūrė McGillio universiteto poetų grupė (F. R. Scottas, A. J. M. Smithas, A. M. Kleinas), kuri ieškojo naujų temų, kritikavo Konfederacijos grupės poetų formalizmą. E. J. Prattas poezijoje šlovino herojiškus žygius ir asmeninę atsakomybę. A. E. Birney ir D. Livesay eksperimentavo literatūrinėmis formomis, jų kūriniuose priešinami asmeniniai išgyvenimai ir socialinės problemos. H. MacLennano romanuose reiškiamas tikėjimas Kanados ateitimi, nagrinėjami politiniai klausimai. Šios temos, paveiktos humanistinių ir antiklerikalinių pažiūrų prancūzakalbių rašytojų, žymu P. Bertono (1920–2004), R. Haigo-Browno (1908–76) kūriniuose. Prozoje C. M. Lowry gvildeno alkoholizmo temą, E. Wilson (1888–1980) – moterų teisių suvaržymą. S. Rossas (1908–96), W. O. Mitchellis analizavo psichologinius barjerus, kurie dažnai neleidžia individui įsilieti į bendruomenę. T. Raddallis (1903–94) ir E. Buckleris (1908–84) nagrinėjo panašias Rytų provincijų problemas, H. Kreiselis (1922–91) rašė apie karą Europoje ir tautinės tapatybės praradimą. S. Watson (1909–98), M. Richleris buvo sardoniškos literatūros pradininkai. Po II pasaulinio karo telkėsi nauji poetiniai judėjimai – kosmopolitinių pažiūrų poetų grupė Preview (P. Andersonas, 1915–79, P. K. Page) ir visuomeninių pažiūrų grupė First Statement (I. P. Laytonas, L. Dudekas) Montréalyje. Kūrybą publikavo jaunesni rašytojai R. Finchas (1900–95), R. Daniellsas (1902–79), A. Wilkinson (1910–61), E. Brewster (1922–2012). Radijo pjesių parašė A. Kingas (g. 1905), M. Moore’as (1919–2006), dramų – R. W. Daviesas, J. Reaney, kūrinių vaikams – M. Grannan (1900–75).

20 a. antroje pusėje leidyklos daugiau leido nacionalinės literatūros, įsteigta naujų literatūrinių periodinių žurnalų. Į anglų kalbą buvo verčiami Kvebeko rašytojų, t. p. imigrantų, rašančių gimtosiomis kalbomis (J. Škvorecký) kūriniai. Poetai eksperimentavo įvairiais stiliais (Nicholis bp), sekė bardų tradicija (L. N. Cohenas), bandė įvairias kalbines ir vizualias formas (J. Rosenblattas, g. 1933). R. Kroetschas, J. Newlove’as (1938–2003), M. Ondaatje sukūrė meditatyvinių poemų. N. Frye mito teorijos turėjo įtakos J. Reaney, J. Macpherson, krikščionybė – M. Avison (1918–2007) kūrybai. R. Gustafsono (1909–95), G. B. Johnstono (1913–2004), M. Acorno (1923–86), G. Boweringo (g. 1935), P. Lane’o (g. 1939), K. Gunnars (g. 1948) kūriniuose ryšku įvairių tradicinių formų (pvz., bardų poezijos) poveikis, socialinės nelygybės suvokimas. Fenomenologija turėjo įtakos E. Mandeliui (1922–92), F. Wahui (g. 1939), D. Marlatt (g. 1942), Azijos ir indėnų kultūra – G. Geddesui (g. 1940), R. Bringhurstui (g. 1946), feministinės ir lingvistinės teorijos – L. L. Tostevin (g. 1937), regioniniai dialektai – A. Purdy, A. Nowlanui (1933–83), P. Jiles (g. 1943), M. Bowering (g. 1949). Poetai D. Lee (g. 1939), R. Heidbrederis (g. 1947), dramaturgai J. Lazarusas (g. 1947), J. Lazarus (g. 1949), prozininkai M. Richleris, M. Hughes (1925–2003) parašė knygų vaikams. M. E. Atwood skleidė patriotizmo ir feminizmo idėjas. Feministines temas savitai nagrinėjo ir M. Laurence, A. Munro, M. Engel (1933–85), A. Thomas (g. 1935). Rašytojai G. Woodcockas (1912–95), A. Wiseman (1928–92), T. Findley, J. Kogawa (g. 1935) plėtojo socialinio teisingumo, prievartos temas. Indėnų kilmės rašytojai (G. Clutesi, 1905–88, Markoosie, g. 1942) rašo apie savo kultūros tradiciją. R. Wiebe’o (g. 1934), J. Hodginso kūrybos pagrindinė tema – pati literatūra, T. Findley prozos – dorumo praradimas 20 amžiuje. M. Laurence kūriniuose žymu Vakarų moters socialinis mitologizavimas. W. R. Daviesas, remdamasis C. G. Jungo idėjomis, pasakoja apie Ontarijo provincijos gyvenimą. Anglakalbių rašytojų imigracija iš Jungtinių Amerikos Valstijų (L. Rooke’as, g. 1934, A. Thomas) ir Tautų Sandraugos šalių (B. Moore’as, 1921–99, A. Clarke’as, 1934–2016, J. Metcalfas, g. 1938, B. Mukherjee, 1940–2017, D. Marlatt, M. Ondaatje) papildė Kanados literatūrą stilistine įvairove, netikėtomis temomis. Žymesni 20 a. antros pusės dramaturgai: G. Ryga (1932–87), M. Cookas (1933–94), S. Pollock (g. 1936), R. Salutinas (g. 1942), G. F. Walkeris (g. 1947). 20 a. paskutiniais dešimtmečiais paplito įvairių grupių (regioninių, etninių, seksualinių mažumų) kūriniai. Literatūroje kritikuojama Kanados politika, nagrinėjamos ekonominės ir kultūrinės problemos (M. E. Atwood, T. Findley, R. Salutinas, J. R. Saulis, g. 1947), plėtojamos neturto, ligų, socialinės sistemos žlugimo temos miestuose ir kaimuose (R. B. Wrightas, 1937–2017, E. Lau, g. 1971). D. Couplandas (g. 1961) rašo ironiškus romanus. Iškilo indėnų kilmės rašytojai, dažnai kritikuojantys kanadietišką tikrovę. J. Armstrong (g. 1948) kritikuoja švietimo sistemą, T. Kingas (g. 1943) šaiposi iš naivaus pasitikėjimo istorija. T. Highway išgarsėjo dramose tradicines mitines figūras perkeldamas į šiuolaikinį rezervacijos ir miesto kontekstą. Kiti žymesni rašytojai: dramaturgas D. H. Tayloras (g. 1962), poetai R. Joe (1932–2007), D. D. Mosesas (g. 1952), M. Dumont (g. 1955), G. Scofieldas (g. 1966). Etninių mažumų atstovai nagrinėja imigrantų politinius interesus, siekius, laužo rasinius ir kultūrinius stereotipus (M. Ondaatje, M. G. Vassanji, g. 1950, R. Mistry, g. 1952, N. Ricci, g. 1959). D. Chong (g. 1952), S. Lee (g. 1952), H. Goto (g. 1966) analizuoja kinų ir japonų paveldą. R. Majzelsas (g. 1950) ir A. Michaels (g. 1958) rašo apie žydų ir postholokaustinio pasaulio įtampą, D. Marlatt, D. Brand (g. 1953), B. Fraseris (g. 1959), I. I. Rashidas (g. 1965) – apie homoseksualų patirtį. Apsakymus ir noveles rašo M. Gallant, A. Munro, A. MacLeodas (1936–2014), L. Svendsen (g. 1954), S. Heightonas (g. 1961), C. Adderson (g. 1963), istorinius kūrinius vaikams – J. Lawson (g. 1947). Kiti žymesni 20 a. pabaigos rašytojai: poetai L. L. Tostevin, C. Harris (g. 1937), R. Bringhurstas (g. 1946), J. Crate (g. 1953), romanistai C. Shields (1935–2003), T. Kingas (g. 1943), J. Steffleris (g. 1947), R. Mistry, A. Van Herk (g. 1954), T. Whartonas (g. 1963), dramaturgai D. Frenchas (g. 1939), M. Panychas (g. 1952), J. Thompson (g. 1954), A.-M. MacDonald (g. 1959).

Literatūra prancūzų kalba

Literatūra prancūzų kalba kuriama daugiausia Kvebeko provincijoje. Ankstyvoji raštija – tyrinėtojų ir atradėjų (J. Cartier) užrašai, religiniai tekstai (M. de L’ Incarnation, 1599–1672), misionierų laiškai (Jėzuitų pasakojimai / Les Relations des Jésuites 1632–73), tyrinėjimų ir kelionų literatūra (17 a. misionierius G. Sagard’as, Baronas de Lahontanas, 1666–1715), analai (M. Morin, 1649–1730), papročių ir tradicijų studijos (J.-F. Lafitau), istoriniai tekstai (F.-X. Charlevoix, 1682–1761), asmeninė korespondencija (É. Bégon, 1696–1755). Literatūrinius kūrinius rašė M. Lescarbot (~1570–1642). Po 1756–63 karo atskirti nuo Prancūzijos ir priklausomi nuo Didžiosios Britanijos Kanados prancūzai siekė išlaikyti ryšius su Prancūzija. Literatūroje aukštinamas necivilizuotas žmogus, ryšku nacionalistinės nuotaikos. É. Parent’as (1802–74) analizavo 19 a. 4 dešimtmečio politinius santykius Kvebeke. 1830 M. Bibaud (1782–1857) išleido pirmąjį poezijos rinkinį prancūzų kalba. 1837 pasirodė pirmieji romanai: F.-R. Angers (1812–60) Nusikaltimo atskleidimas (Les Revelations du crime) ir Ph. A. de Gaspé jaunesniojo (1814–41) Knygos įtaka (L’Influence d’un livre). J. Doutre’as (1825–86) ir G. B. de Boucherville’is (1814–94) parašė nuotykių romanų. P. Lacombe’as (1807–63) ir P. J. O. Chauveau (1820–90) davė pradžią kaimo tematikos romanui. Patriotinių ir istorinių romanų parašė Ph. A. de Gaspé vyresnysis (1786–1871), A. Gérinas-Lajoie (1824–82), N. Bourassa (1827–1916). Daugeliui istorinių romanų turėjo įtakos F.-X. Garneau, kuris parašė prancūziškosios Kanados istoriją (Histoire du Canada 3 tomai 1845–48). O. Crémazie (1827–79) kūrė istorinių įvykių įkvėptus eilėraščius. 1866 dvasininkas H.-R. Casgrainas (1831–1904) suformulavo literatūrinę doktriną, teigiančią, kad literatūra turi būti religingos ir moralios katalikiškos tautos atspindys. Juo sekė J. Marmette’as (1843–95) ir L. Conan (1845–1924), rašantys istorinius romanus. Poetai imitavo prancūzų romantikus ir šlovino Naująją Prancūziją (L.‑H. Fréchette’as) arba mažąją tėvynę – Kvebeką (L.‑P. Le May, 1837–1918, N. Beauchemin, 1850–1931). Literatūrinė kritika (A.‑B. Routhier, 1839–1920) svarstė moralės problemas. A. Buies (1840–1901) – prancūziškosios Kanados romantikas ir žymiausias jos 19 a. rašytojas. 1895 įkurta literatūrinė mokykla École littéraire de Montréal, kurios atstovai siekė moderninti poezijos formą ir tematiką, imitavo prancūzų poetus (É. Nelliganas). Kitų poetų – R. Chopin (1885–1953), P. Morino (1889–1963), R. Choquette’o (1905–1991) – kūrybai būdinga egzotiškos, A. DesRochers (1901–78) – vietinės temos. Išpopuliarėjo kaimiškos ir visuomeninės buitinės tematikos romanai (L. Hémonas, 1880–1913, C.‑H. Grignonas, 1894–1976, Ph. Pannetonas, 1895–1960, F.‑A. Savard’as, 1896–1982). Istorinius romanus rašė L.‑P. Desrosiers (1896–1967). 4 dešimtmečio literatūroje daugiau reikšmės buvo teikiama individo likimui, savianalizei, humanistinėms idėjoms. Poetai A. Grandbois, H. de Saint-Denys Garneau, R. Lasnier (1915–97), A. Hébert ieškojo naujų formų ir ritmų, tyrinėjo žmogaus sielą. Kurti psichologiniai romanai (R. Charbonneau, 1911–67, R. Élie, 1915–73, A. Giroux, 1916–77, J. Simard’as, 1916–2005, A. Langevinas, 1927–2009). Kanados prancūziškosios visuomenės pasikeitimą, ypač miestuose, vaizdavo romanistai G. Roy, Y. Thériault, R. Lemelinas (1919–92). Dramaturgijoje suklestėjo socialinės satyros (G. Gélinas, 1909–99) ir buržua šeimos dramos (M. Dubé, 1930–2016). 6 dešimtmečio pabaigoje Kvebeko provincijoje kilo nauja nacionalizmo banga, reikalauta didesnio suverenumo, netgi nepriklausomybės. 1963–68 ėjęs žurnalas Parti Pris nacionalizmą skatino ir populistinėmis idėjomis. Poezijoje žymu siurrealizmo bruožai (G. Hénault, 1920–96, R. Giguère’as, P.-M. Lapointe’as, g. 1929) ir lyrizmas (G. Mironas, F. Ouellette’as, g. 1930, G. Lapointe’as, 1931–83, J. Brault, g. 1933, P. Chamberland’as, g. 1939), poetai sava šalimi vadino tik Kvebeką. Paplito formalistinė srovė, kurios stilistiniai ir lingvistiniai eksperimentai turėjo įtakos intelektualiajai literatūrai. 7 dešimtmetyje vyravo romanas. Jų kūrėjams rūpėjo kūrinių forma ir struktūra (G. Bessette’as, 1920–2005, H. Aquinas, 1929–77, J. Basile’is, 1932–92, R. Ducharme’as, g. 1941), jie rėmėsi prancūzų naujojo romano stilistika. Moterys kūrė poemos romano žanrą (A. Hébert, L. Maheux-Forcier, 1929–2015, M.-C. Blais). Greta eksperimentinių (V.-L. Beaulieu, g. 1945) rašomi tradiciniai romanai (R. Carrier, g. 1937, A. Majoras, g. 1942). 8 dešimtmečio pabaigoje išryškėjo feministinė ideologija (N. Brossard, g. 1943). Dramas rašo M. Tremblay (g. 1942), R. Lepage’as (g. 1955), literatūrines esė – P. Vadeboncoeur (1920–2010), F. Dumont’as (1927–97).

Vertimai į lietuvių kalbą

Į lietuvių kalbą yra išversta M. Atwood, M.-C. Blais, D. Couplando, M. Lowry, C. Matas, L. M. Montgomery, M. Ondaatje, Pilkosios Pelėdos, N. Ricci, G. Roy, E. T. Setono, J. Urquhart ir kitų Kanados rašytojų kūrinių.

Kanados kultūra; kanadiečių literatūra

L: G. Tougas History of French-Canadian Literature Toronto 1966; Literary History of Canada: Canadian Literature in English Toronto 1976; The Oxford Companion to Canadian Literature Oxford 1983; W. H. New A History of Canadian Literature Montréal 2003.

671

Kanada

Kanados gamta

Kanados gyventojai

Kanados konstitucinė santvarka

Kanados partijos ir profsąjungos

Kanados ginkluotosios pajėgos

Kanados ūkis

Kanados istorija

Kanados santykiai su Lietuva

Kanados švietimas

Kanados architektūra

Kanados dailė

Kanados muzika

Kanados choreografija

Kanados teatras

Kanados kinas

Kanados žiniasklaida

Kanados lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką