Kãnų festivãlis, tarptautinis kino festivalis, nuo 1946 kasmet (išskyrus 1948 ir 1950) rengiamas Kanuose (Prancūzija). Vienas svarbiausių kino festivalių pasaulyje, jame pristatomos naujausios pasaulio kino tendencijos. Kanų festivalio organizatorius – Prancūzijos nacionalinis kino centras, festivaliui vadovauja tarptautinis organizacinis komitetas (2001–14 jo prezidentas prancūzų aktorius, režisierius G. Jacobas, nuo 2014 – P. Lescure’as). Oficiali Kanų festivalio dalis apima ilgametražių ir trumpametražių filmų konkursus, programas Kitas žvilgsnis (įsteigta 1978), Cinéfondation (įsteigta 1998, rodomi kino mokyklų studentų trumpo ir vidutinio metražo filmai). Dar rengiamos Tarptautinė kritikų savaitė (nuo 1962, pristatomi naujų režisierių pirmieji filmai) ir Dvi režisierių savaitės (nuo 1969, rodomi įvairių žanrų ir stilių filmai, nepatekę į kitas programas), vyksta filmų mugė (nuo 1959), retrospektyva Kanų klasika (nuo 2004).
Kanų festivalis. Pastato Festivalių ir kongresų rūmai (1982, architektai Hubertas Bennettas, François Druet) prieigos (2007)
Kanų festivalis. Auksinė palmės šakelė (2019; dizainerė Caroline Scheufele, juvelyrinių dirbinių bendrovė Chopard)
Filmus vertina žymių kinematografininkų tarptautinė komisija (2000 ekumeninės žiuri narė buvo Ž. Pipinytė, 2003 trumpametražių filmų konkursinės programos žiuri narė – I. Dapkūnaitė). Aukščiausias apdovanojimas – Auksinė palmės šakelė (įsteigtas 1955) – skiriamas geriausiam ilgametražiam ir trumpametražiam filmams. Dar skiriama Didysis žiuri prizas, prizai už geriausią režisūrą, vyro ir moters vaidmenis, scenarijų, Auksinė kamera (įsteigtas 1978 geriausiam debiutiniam ilgametražiam filmui, rodomam kurioje nors Kanų festivalio programoje) ir kita. 2020 COVID‑19 protrūkio festivalis neįvyko (2020 06 atrinkti ir paskelbti filmai, patekę į Kanų kino festivalio programas, gavo Kanų kino festivalio ženklą).
Pirmasis festivalis surengtas 1946 09 (numatytas 1939 09 neįvyko kilus II pasauliniam karui), nuo 1951 festivaliai vyksta pavasarį. Iš pradžių filmus siuntė festivalyje dalyvaujančios valstybės, nuo 1972 atrenka organizatorių paskirti atstovai. 1955 pirmąja Auksine palmės šakele buvo apdovanoti Kanados režisieriaus N. McLareno trumpametražis animacinis filmas Mirganti tuštuma (Blinkity Blank) ir Jungtinių Amerikos Valstijų režisieriaus D. Manno ilgametražis vaidybinis filmas Martis (Marty). 2005 Auksinę palmės šakelę pelnė belgų režisierių Jeano-Pierre’o ir Luco Dardenne’ų ilgametražis vaidybinis filmas Vaikas (L’Enfant) ir ukrainiečių režisieriaus I. Strembickio trumpametražis vaidybinis filmas Pakeleiviai (Podorožni). 1965 Didžiuoju prizu filmų jaunimui tarptautinių susitikimų programoje apdovanotas lietuvių režisieriaus A. Žebriūno vaidybinis filmas Paskutinė atostogų diena (1964, festivalyje rodytas pavadinimu Mergaitė ir aidas), 1981 konkursinėje programoje rodytas režisieriaus A. Grikevičiaus vaidybinis filmas Faktas (1981, festivalyje – pavadinimu Nulinė kraujo grupė), jame vaidinusi rusų aktorė J. Solovej pelnė prizą už geriausią antraplanį vaidmenį. Kanų festivalyje rodyti lietuvių režisierių Š. Barto (Mūsų nedaug 1996, Namai 1997, Sutemose 2019, visi oficialiojoje programoje, pirmi 2 programoje Kitas žvilgsnis, Sutemose – vad. ištikimųjų kategorijoje, Septyni nematomi žmonės 2005, Šerkšnas 2017, abu festivalio programoje Dvi režisierių savaitės), V. Navasaičio (Kiemas 1999) vaidybiniai, režisieriaus A. Matelio dokumentinis (Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą 2003; abu Dviejose režisierių savaitėse) ir R. Greičiaus trumpametražis (Vasara – tolimų skrydžių metas 1997, rodytas 1998 programoje Cinéfondation) filmai. 2005 Kanų festivalio Kritikų savaitės specialiojoje programoje Europa trumpametražiuose filmuose (atrinkti 8 per paskutinius 15 m. Rytų ir Vidurio Europoje sukurti filmai) rodytas režisieriaus A. Matelio dokumentinis filmas Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį (1990).
1933