kãriesas (caries dentium), dant kãriesas, dant ėduons, mineralizuotus danties audinius pažeidžianti destrukcinė liga. Juo Lietuvoje serga iki 94–98 % suaugusiųjų. Pagrindinės karieso priežastys – dėl nepakankamos burnos higienos ant dantų atsiradusios apnašos, maistui vartojami angliavandeniai ir emalio neatsparumas.

Kariesas prasideda dėl emalio demineralizacijos veikiant organinėms rūgštims, kurios susidaro dėl dantų apnašų mikrobų fermentinio aktyvumo. Didžiausią įtaką kariesui susidaryti turi nuolat burnoje esančios bakterijos (Streptococcus mutans, Streptococcus sanguis, laktobakterijos), laibagrybiai (ypač Actinomyces viscosus). Dantų apnašose mikrobai fermentuoja maisto angliavandenius (ypač turinčius sacharozės), sudaro rūgštis, mažina burnos apnašų pH iki kritinės ribos (pH 5 ir mažiau), žemiau kurios iš danties emalio pradedami šalinti kalcio ir fosforo jonai. Mikrobai t. p. sudaro polisacharidus, ypač netirpųjį gliukaną, kuris geba stipriai sujungti bakterijas ir su dantų apnašomis, ir su emalio paviršiumi, dėl to seilių veikiamos apnašos nepasišalina.

Kariesui susidaryti svarbus paveldimumas, vaikystėje persirgtos ligos (jos sutrikdo viso organizmo, kartu ir kalkėjančio emalio, medžiagų apykaitą), mityba vaikystėje (kai valgoma daug saldumynų, emalyje kaupiasi tirpus glikogenas ir suaugus toks emalis būna neatsparus kariesui), suaugusiojo ligos (reumatas, gastritas, pasikartojantys kvėpavimo takų uždegimai, ilgalaikis vaistų vartojimas), kurios pakeičia burnos pH. Dantų karieso yra kelios stadijos.

Pradinis kariesas – pirmoji karieso stadija: vietose, kur daugiausia užsilaiko apnašų (prie dantenų, kontaktiniuose ir kramtomuosiuose dantų paviršiuose), susidaro baltų, matinių, gelsvų, rusvų, rudų dėmių. Tamsesnės dėmės rodo esant lėtą karieso eigą. Susidarius karieso dėmėms pacientai dažniausiai niekuo nesiskundžia. Jei tokios stadijos kariesas negydomas, emalyje pradeda susidaryti paviršinis kariesas: defekto gylis apie 0,2 cm, dantis dažnai pasidaro jautrus cheminiams ir temperatūros dirgikliams. Negydant kariesas plinta gilyn, pažeidžia dentiną – tai vidurinio karieso stadija: kietųjų danties audinių defektas būna vidutinio gylio, dantis jautrus cheminiams ir terminiams dirgikliams, kietesniam ar saldžiam maistui patekus į pažeidimo ertmę gali skaudėti. Vėliau prasideda gilusis kariesas – danties kietuosiuose audiniuose matyti gili ertmė šviesiais arba tamsiais kraštais, dantis dažniausiai jautrus cheminiams, terminiams ir taktiliniams dirgikliams. Neišgydžius šios stadijos karieso atsiranda pulpos uždegimas, stiprus skausmas, ypač naktį, plintantis į aplinkines sritis.

vaiko priekinių dantų kariesas: a – paviršinis, b – gilusis

Karieso gydymas priklauso nuo pažeidimo gylio, proceso plitimo greičio ir apimties, vadinamojo danties amžiaus ir paciento amžiaus. Pradinis arba dėmės stadijos kariesas dažniausiai gydomas emalio atsikūrimą skatinančiais įvairiais preparatais, tinkamai valant dantis. Paviršinis, vidurinis ir gilusis kariesas gydomas mechaniškai šalinant suirusius audinius ir ertmes užpildant plombavimo įvairiomis medžiagomis.

416

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką